Į Vilnių skraido per Helsinkį ar Kopenhagą
Apie susisiekimo sunkumus Sankt Peterburge praėjusią savaitę viešėjusiems mūsų šalies žurnalistams pasakojo Lietuvių verslininkų klubo nariai. Jų tvirtinimu, didesnių keblumų nekyla tik su krovininiu transportu, tuo tarpu verslo žmonėms, dirbantiems abiejose valstybėse ar ieškantiems partnerių, greitai nukeliauti iš vieno miesto į kitą sunku.
Pasak šio klubo prezidento Audriaus Piliaus, prieš kurį laiką buvo atidarytas reisas iš Palangos į Sankt Peterburgą, bet nepraėjus nė trims mėnesiams skrydžiai liovėsi. Jis teigė, esą apie šį reisą nebuvo pranešta iš anksto, todėl lėktuvai skraidė pustuščiai.
„Kartą pasakė, kad pradeda tokį reisą, ir netrukus pradėjo skraidyti. O po mėnesio paaiškėjo, kad nėra keleivių“, - kalbėjo statybų kompanijai „Destata“ vadovaujantis A. Pilius.
Anot Lietuvos verslininkų, į kaimyninę Latviją galima keliauti ir traukiniu, ir autobusu, ir lėktuvu. Vien reguliarių lėktuvų reisų per savaitę būna 11. Iš Sankt Peterburgo stoties į Helsinkį kasdien esą iškeliauja bent po aštuonis autobusus. Kelionė iki Helsinkio oro uosto kainuoja tik 15 eurų. Tuo tarpu į Lietuvą galima keliauti tik kas antrą dieną važiuojančiu traukiniu.
Todėl verslininkai iš Sankt Peterburgo į Lietuvą esą skraido „kaip tik įmanoma – per Helsinkį, per Kopenhagą, per Rygą“. Esant tiesioginiam skrydžiui, šiek tiek daugiau nei 600 km atstumą oru būtų galima įveikti per gerą valandą. Turtingesnieji, turintys savo lėktuvus, dabar skrenda jais, pavyzdžiui, tiesiai į Druskininkus.
Tiesa, anot klubo atstovų, nedidelius lėktuvus galima išsinuomoti iš Lietuvos kompanijų. Pavyzdžiui, Karmėlavoje įsikūrusi bendrovė „Transaviabaltika“ esą nuolat gabena krovinius, kartu jos lėktuvais galėtų vykti ir žmonės.
S. Markovas taip pat skundėsi dėl griežto vizų režimo, nors prie jo rusai esą jau spėjo įprasti. „Kasmet gauname po 330 tūkst. Suomijos vizų, mums taikomos tam tikros nuolaidos, nėra iškvietimų, nors ši šalis ir priklauso Europos Sąjungai, Šengeno erdvei. Reikėtų, kad panašiai būtų ir su Lietuva“, - siūlė Sankt Peterburgo administracijos atstovas.
Skrydžių atnaujinti neplanuoja
Lietuvos aviakompanija „flyLAL – Lithuanian Airlines“ keleivius iš Palangos į Sankt Peterburgą skraidino pernai gegužę ir birželį tris kartus per savaitę. Kaip DELFI sakė bendrovės vadovas Saulius Stasiūnas, reisai buvo nutraukti dėl menko keleivių susidomėjimo šiuo maršrutu.
Šiuo metu tiesioginių skrydžių į Sankt Peterburgą „flyLAL“ nevykdo ir planų juos atnaujinti neturi.
Gėrimų gamintojams patekti į rinką nelengva
Šiuo metu Lietuvių verslininkų klubas vienija maždaug penkiolika Sankt Peterburge dirbančių kompanijų. Čia jau spėjo įsitvirtinti statybų kompanija „Hanner“, pastatų administravimo kompanija „City Service“, „Pieno žvaigždės“ – šios bendrovės produkcijos pilna vietos parduotuvėse, fasavimo, maisto gamybos ir kitokios įrangos gamybos, metalo apdirbimo įmonė „Tauras fenix“.
Sankt Peterburge vertinami lietuvių baldininkai ir architektai, mat nors vietos statybininkai dirba pakankamai kokybiškai, projektavimas dažnai kelia užsakovų nepasitenkinimą. Bendrovė „Narbutas“ pagal užsakymus gamina biurų baldus. Jau seniai gerą vardą čia užsitarnavo kaunietis architektas Rimantas Lisauskas, šiuo metu kuriantis vietos „Zenito“ komandos futbolininkų būstų interjerus.
Tuo tarpu Lietuvos lengvosios pramonės produkcijos Sankt Peterburge nedaug – klubo atstovai paminėjo tik čia parduodamus dizainerės Ramunės Piekautaitės darbus.
Ne itin sėkmingai į šio regiono rinką skverbiasi ir gėrimų gamintojai. Pavyzdžiui, „Stakliškių midus“ esą jau porą metų nesėkmingai bando rasti partnerį. Alaus rinkoje dominuoja bendrovės „Baltika“, kurios 85,6 proc. akcijų priklauso kompanijai „Baltic Beverages Holding“ (BBH), produkcija. Anot verslininkų, BBH neapsimoka importuoti jai taip pat priklausančios bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ gaminių.
Tiesa, „Švyturio“ alaus siūloma viename Sankt Peterburgo restorane. Lietuviško alaus ir kitų maisto gaminių bus galima įsigyti planuojamoje atidaryti mūsų šalies gamintojų produkcijos firminėje parduotuvėje.
Lietuviai yra patys sau reklama
Verslininkų teigimu, Sankt Peterburge nematyti Lietuvos reklamos, mat tai yra brangus malonumas. Galbūt todėl į mūsų šalį dažniau vyksta maskviečiai, o ne peterburgiečiai. Tiesa, Palanga neseniai mieste atidarė informacijos centrą, tokių planų turi ir Druskininkai.
Geriausia Lietuvos reklama kol kas yra patys lietuviai. Pasak A. Piliaus, mūsų tautiečiai Rusijoje nuo seno yra susikūrę gerą įvaizdį ir užsitarnavę pagarbą už darbštumą. „Rusams lietuvių nereikia pristatinėti“, - kitame susitikime su žurnalistais antrino Lietuvos generalinis konsulas Sankt Peterburge Eitvydas Bajarūnas.
Kad rusai jaučia palankumą mūsų tautiečiams, Lietuvos komercijos atašė Sankt Peterburge Rimantas Švėgžda patvirtino pavyzdžiu iš kultūrinio gyvenimo: „Turbūt tik lietuvių teatro režisierius gali išlaikyti žiūrovus kelias valandas“. Tokio Rusijos publikos dėmesio sulaukė Eimunto Nekrošiaus režisuotas spektaklis “Faustas“.
Sankt Peterburgo valdžios atstovų teigimu, nuolat stiprėjančius ekonominius ryšius su Lietuva norima dar labiau sutvirtinti. Pasak S. Markovo, miestas norėtų atidaryti verslo informacijos centrą Vilniuje. Tokius centrus Sankt Peterburgas jau turi aštuoniuose pasaulio miestuose, tarp jų – Paryžiuje, Niujorke, Šanchajuje, planuojama atidaryti Osle.
Sankt Peterburgo gubernatorės Valentinos Matvijenko, pernai prekybos su Lietuva apimtys siekė 230 mln. JAV dolerių. „Tai yra geras pagrindas politiniams santykiams plėtoti“, - pažymėjo miesto vadovė.
Anot Sankt Peterburgo vyriausybės narės Alos Manilovos, Vilnius galėtų būti pavyzdžiu antram pagal dydį Rusijos miestui daugeliu aspektų. Pavyzdžiui, sprendžiant gyventojų problemas, susijusias su būstu. „Sankt Peterburgas negali būti pavyzdžiu, kaip priversti žmones rūpintis savo būstu ir aplinka. Mums dar reikia mentaliteto pokyčių, - sakė politikė. – Jau yra namų, kur laiptinėse žydi gėlės, patiesti kilimėliai, bet jų norėtųsi kur kas daugiau“.
Su žurnalistais bendravę politikai ir lietuvių verslininkai kaip vieną iš sėkmingo verslo pavyzdžių minėjo bendrovę „City Service“, kuri bene pirmoji pradėjo užsiimti tuo, kas rusų verslininkų iki šiol nelabai domino, - administruoti pastatus.
Nekilnojamojo turto priežiūros kompanijos aptarnaujamų Sankt Peterburgo daugiabučių plotas išaugo beveik iki 3 mln. kv. metrų. Administruojamų patalpų plotas buvo išplėstas 800 tūkst. kv. metrų, įsigijus gyvenamųjų namų ūkio priežiūros bendrovę „RES 1“.
„City Service“ veiklą ketvirtame pagal dydį Europos mieste pradėjo 2006 metų vasaros pabaigoje, aukcione už 660 tūkst. litų įsigijusi šio miesto daugiabučių namų ūkio priežiūros kompaniją „Remontnoje stroytelnoje predprejatije“.
Bendras Sankt Peterburgo gyvenamųjų namų plotas sudaro 60 mln. kv. metrų. Iki 2008-ųjų „City Service“ tikisi prižiūrėti 5 mln. kv. metrų šio miesto daugiabučių namų ploto.
