Anot premjero Algirdo Brazausko, labai preliminariais skaičiavimais vėžių nutiesimas per Lietuvos teritoriją kainuotų per milijardą litų, o projekto rengimas gali užtrukti iki dvejų metų.

Projekto rengėjai tikisi gauti finansavimo iš kitų šaltinių, pirmiausiai kiekvienai valstybei atskirai skiriamo Sanglaudos fondo, taip pat tikimasi, kad po projekto galimybių analizės bus galima kreiptis į įvairias tarptautines finansines institucijas.

Penktadienį Ministras primininkas po susitikimo su Europos Komisijos paskirtu „Rail Baltica“ projekto koordinatoriumi Pavelu Telička teigė, kad tiek Lenkijai, tiek Lietuvai negavus Europos Sąjungos paramos, susikomplikuotų geležinkelio provėžos statybos.

Anot jo, lapkritį bus gauti projekto galimybių studijos, kuri pradėta praėjusį rudenį, rezultatai.

Projektas buvo prastai paruoštas

Tuo tarpu, „Rail Baltica“ projekto koordinatorius Pavelas Telička teigė, kad „Rail Baltica“ yra vienas iš ES prioritetinių projektų, tačiau jis buvo bene labiausiai neparuoštas.

„Todėl nieko nuostabaus, kad kalbama apie ankstyvas darbų stadijas, dabar ruošiama galimybių studija", - teigė P.Telička.

Pasak jo, pavyko užsitikrinti teigiamą visų valstybių, kurių teritorija drieksis šis projektas, požiūrį.

„Artėjame prie sutarimo dėl tokių svarbių klausimų, kaip paties maršruto parinkimas, geležinkelio provėžos standartas. Pagrindine problema lieka finansavimo klausimai“, - aiškino projekto koordinatorius.

Tačiau, jo teigimu, „stiprėja įsitikinimas, kad projektas gali būti ekonomiškai gyvybingas“.

Anot P.Teličkos, lenkai nėra vienareikšmiškai entuziastingai nusiteikę šio projekto atžvilgiu, tačiau, jo nuomone, tai byloja, kad lenkai galvoja, kaip praktiškai įgyvendinti tarptautinio geležinkelio idėją.

Anot „Rail Baltica“ projekto koordinatoriaus, prieš šalims stojant į ES, šis projektas buvo teoriniame lygmenyje, nes nebuvo jokių realių galimybių jį įgyvendinti, o dabar šalims tapus narėmis, tai tapo realu.

Dienraščio „Lietuvos rytas“ duomenimis, nėra vieningos nuomonės ir dėl greitojo geležinkelio magistralės Lietuvoje. Dabar yra žinoma ir ginčų nekelia tik trasa nuo valstybės sienos su Lenkija iki Kauno, kuri eis per Marijampolę.

Geležinkeliui nuo Kauno iki Rygos yra siūlomi du variantai: šalia jau esančio Šiaulių-Joniškio geležinkelio ir visiškai nauja magistralė nuo Kauno per Kėdainius, Panevėžį, Pasvalio rajoną.

Iki 2007 metų pradžios planuojama parengti techninį darbų projektą. Šis tarptautinis projektas įgyvendinimo laukia jau beveik dešimtmetį.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją