„Kai padarėme tyrimą, pamatėme, kad iš esmės didžioji dalis visuomenės ir jaunimo nori gerai elgtis keliuose, jie nori teisingai vairuoti, prisisegti diržus, bet yra 16 proc., kurie nori elgtis atvirkščiai. Tie 16 proc. kaip šaukštas deguto daro įtaką visų kitų elgesiui. Pavyzdžiui, jeigu vairuoja jaunuolis ir mašinoje sėdi kiti jo draugai, kurie ragina jį važiuoti greičiau, jis pradės važiuoti greičiau“, – sakė J. Bielskienė.

Daugiausiai nelaimių keliuose, anot jos, patiria 16-24 metų amžiaus grupės jaunimas. Tai yra pėstieji, dviratininkai, mopedų vairuotojai bei nepatyre automobilių vairuotojai.

Pašnekovės teigimu, todėl dauguma saugaus eismo kampanijų orientuojasi į šią amžiaus grupę, o pavyzdžiui, Norvegijoje yra rengiamas projektas su paauglėmis, kad jos atsisakytų sėsti į automobilį, kurio vairuotojas nedrausmingai elgiasi.

Jos nuomone, pernai vykdytos kampanijos „STOP karui keliuose“ retorika „kelių erelius“ dar labiau skatina elgtis netinkamai.

„Mes supratome, kad karo keliuose retorika taip vadinamų „erelių“ neveikia, juos ji kaip tik dar labiau skatina. Tuo tarpu kalbėjimas ir apeliavimas į gerai besielgiančią visuomenės dalį, sumažina agresyvių poelgių“, – sakė J. Bielskienė.

Institutas ragina visuomenę prisidėti prie projekto „Vizija Nulis“, siekiančio, kad kelyje nežūtų nė vienas žmogus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)