Neblaiviems ar agresyviems avarijų kaltininkams – gero elgesio kursai

Eismo pažeidėjams, kurie pirmą kartą sukėlė nelaimingą įvykį kelyje dėl asocialaus elgesio, pavyzdžiui, vairavimo išgėrus, saugumo automobilyje nesilaikymo, agresyvaus vairavimo, galėtų būti skiriami ne baudos taškai ar kitos įprastos bausmių formos, bet vietoje to jie būtų siunčiami į privataus „gero vairavimo elgesio“ kursus.

Tai – viena iš daugelio kritinės minties instituto „Demos“ siūlomų priemonių, įgyvendinant „Viziją Nulis“ – siekį, kad keliuose daugiau nežūtų nė vienas žmogus. Per pirmąjį šių metų ketvirtį eismo įvykiuose žuvo 82 žmonės.

„Mes norime, kad žmonės patys imtų formuoti savo saugią aplinką. Todėl mes visais būdais bandome skleisti šias naujas idėjas, kurios jau yra priimtos gal dešimt metų pažangiose šalyse. Mums svarbu, kad tai būtų gyvas dalykas, todėl mūsų specialiame tinklalapyje žmonės galės rašyti savo liudininkų istorijas, komentarus. Norime, kad jie per išsipasakojimą ir išsikalbėjimą patys suvoktų problematiką ir aplink pradėtų kažką keisti“, – penktadienį vizijos pristatyme kalbėjo „Demos“ ekspertas, dr. Linas Eriksonas.

„Vizija Nulis“ remiasi Švedijos parlamento dar 1997 m. priimta „Vision Zero“, kuri vėliau buvo perimta kitų Šiaurės šalių, taip pat iš dalies Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Nyderlandų, Austrijos.

Instituto teigimu, Švedija, įgyvendindama šią viziją, sugebėjo sumažinti žūčių skaičių perpus ir tapo saugiausia šalimi Europoje.

„Mes siekiame atkreipti dėmesį ne į techninius problemos sprendimus, o į visuomeninį kontekstą ir visuomenės įtraukimą. Būtent todėl ši vizija buvo tokia sėkminga Skandinavijos šalyse, kad ji remiasi bendražmogiškomis vertybėmis, bendru visuomenės darbu, kad keliai būtų matomi, kaip vieša erdvė, kurioje saugumą kuriame visi kartu“, – pristatyme kalbėjo „Demos“ valdybos narys, dr. Tadas Leončikas.

L. Eriksono teigimu, Lietuvos keliuose vis dar žūsta daugiausiai žmonių Europos Sąjungoje skaičiuojant milijonui gyventojų.

Jo teigimu, nors automobilių avarijų ir per jas žuvusiųjų skaičius sumažėjo, tačiau partrenktų pėsčiųjų ir dviratininkų keliuose nukenčia tiek pat, kiek ir ankstesniais metais.

„Demos“ nuomone, kampanijos „STOP karui keliuose“ retorika nepasiteisino, nes yra „agresyvi, vizijos neturinti karo retorika“. Ji esą tik padėjo išviešinti problemą, tačiau daugiausiai įtakos avarijų ir žūčių jose sumažėjimui turėjo sugriežtėjusios nuobaudos.

Pėstiesiems pirmenybė kelyje

Institutas, kaip dar vieną priemonę siekiui, kad keliuose nebežūtų nė vienas žmogus, siūlo vairavimo mokyklose dėstyti su saugiu eismu susijusias socialinės atsakomybės ir „kelio pajautos“ programas, už kurias turi būti atsiskaitoma galutinio egzamino metu.

Taip pat siūloma, kad labiausiai pažeidžiami eismo dalyviai – pėstieji, riedutininkai, dviratininkai ir visų kitų nemechaninių transporto priemonių naudotojai – turėtų turėti pirmenybę kelyje. Kelių eismo sistemos turi būti kuriamos, atsižvelgiant į galimas žmogiškas eismo dalyvių klaidas – mieguistumą už vairo, dėmesio koncentracijos praradimą, vairavimo nuovargį.

Keliai turi būti pritaikyti vaikams pereiti, suteikiant jiems tokias pačias matomumo sąlygas kaip ir suaugusiems, o prie mokyklų, darželių ir kitų vaikų lankomų vietų turėtų būti sumažinto greičio ruožai, prie mokyklų esančiose sankryžose turėtų budėti sergėtojai.

Siūloma, kad kiekviena savivaldybė aprūpintų joje gyvenančius vaikus atšvaitais ir kitomis saugumo priemonėmis.