Prie Panevėžio, šalia susikertančių Vilniaus ir Rygos magistralinių kelių, netoli Piniavos, iki kitų metų rudens iškils apie 20 tūkstančių kvadratinių metrų logistikos patalpos. Tai bus pirmasis etapas, iš viso planuojama pastatyti keturiskart didesnį logistikos centrą. Iš viso verslo parkui plėtoti „Kavaska“ bendrovė suformavo 28 hektarų ploto sklypą, jame pagal užstatymo intensyvumo reglamentus gali tilpti apie 110 tūkstančių kvadratinių metrų patalpų.
„Nuolatos bendraudami su logistikos įmonėmis, tarptautinėmis autotransporto kompanijomis pastebėjome didesnių plotų, įvairesnių paslaugų poreikį. Alternatyvos nebuvimas Panevėžyje paskatino mus imtis pirmojo Panevėžyje verslo parko“, - aiškino „Kavaskos“ bendrovės direktorius Artūras Nersesianas.
Logistikos centras patrauklus
Į logistikos centrą investuojančius verslininkus konsultuojančios bendrovės „Colliers International“ Konsultavimo ir vertinimo departamento direktorius Mindaugas Kulbokas tvirtino, kad šis logistikos centras bus labai patrauklus logistikos bendrovėms, dirbančioms Lietuvoje ir Latvijoje.
„Nuomos kaina, palyginti su Ryga, bus mažesnė, o atstumas iki Latvijos sostinės nereikšmingas“, - teigė jis ir tvirtino, kad nuomojant patalpas euru už kvadratinį metrą galima išlošti. M.Kulbokas aiškino, kad jau dabar, tik pradėjus statybas, 80 procentų logistikos centro turi potencialius nuomininkus. „Planuojama, kad nuomos kainos šiame centre suksis apie 4,6-4,8 euro už kvadratinį metrą mėnesiui, - išsamiai aiškino bendrovės Konsultavimo ir vertinimo departamento direktorius. - Be to, verslo parko plotas nebūtinai bus skirtas tik sandėliams. Jau dabar jaučiamas danų, norvegų bendrovių susidomėjimas šioje teritorijoje kurti ir gamybos įmones. Be to, verslo parku ir ten statomais sandėliais domisi ir latviai. Latvijoje labai brangi nuoma, todėl juos ir domina bendrovės „Kavaska“ statomas logistikos centras.“
Verslo parką plėtos ir toliau
Be logistikos centro, pagal kelio pavadinimą „E67“ vardą gavusiame verslo parke planuojama įrengti lengvųjų ir krovininių automobilių prekybos saloną, servisą, degalinę, maitinimo įstaigų. Kitoje kelio pusėje bendrovė „Kavaska“ turi įsigijusi dar vieną septynių hektarų ploto sklypą, kur planuoja statyti 20-25 tūkstančių kvadratinių metrų prekybos patalpas. Tačiau dar nenuspręsta, kokio tipo prekybos centras tai būtų, ir bendrovės „Kavaska“ savininkai apie tai garsiai nekalba.
Planuojama, kad projektas bus išplėtotas per 4-5 metus. Į pirmąjį projekto plėtros etapą „Kavaska“ investuos apie 60 milijonų litų. Investicijos į visą projektą dar tikslinamos.
Panevėžys logistikos centrams patogus
Korporacijos „Matininkai“ Panevėžio skyriaus vadovas Valdas Beinoris aiškino, kad ir Panevėžyje jau atėjo laikas kurti logistikos centrus, verslo parkus. „Naujų sandėlių, tinkamų logistikai pagal dabartinius reikalavimus, tikrai nėra“, - pabrėžė jis. - „Kavaska“ bendrovės verslo parkui parinkta vieta prie pagrindinio transporto mazgo ir įvažiavimo į miestą - labai patraukli.“
Bendrovės „Koba“ Investicijų skyriaus vadovo Manto Miseliūno nuomone, Panevėžio miestas, kaip centras tarp Rygos ir Vilniaus, - patogus komercijai, prekybai. „Šiandien dar sunku kalbėti apie logistiką. Daug įmonių svarsto, bet dar neapsisprendžia, kur Lietuvoje patogiau plėtoti logistikos centrus“, - teigė jis.
Logistikos centras – utopija
Tačiau Panevėžio miesto vadovų ir savivaldybės valdininkų bene ketverius metus žadėtasis į miesto plėtros ir strateginį planus įtrauktas Panevėžio pramonės ir logistikos parkas tebelieka popieriuje. Iki šiol J.Janonio gatvės ir vakarinio Panevėžio aplinkkelio kampe sugebėta iš savininkų išpirkti daugiau kaip 40 hektarų žemės, sumokėta per keturis milijonus litų ir parengtas techninis projektas. Šių metų biudžete parkui, kuriame meras Vitas Matuzas buvo žadėjęs įdarbinti bankrutavusios „Ekrano“ bendrovės darbininkus, steigti numatyta vos 300 tūkstančių litų. Lėšos vėlgi skirtos techniniam projektui rengti.
Tuo tarpu be pažadų ir audringų kalbų šalia Upytės kelio ir Panevėžio aplinkkelio sankirtos plėtojamas UAB „Palink“, valdančios „IKI“ prekybos tinklą logistikos centras, dar šį vasarį planuoja švęsti įkurtuves. Ten numatoma pastatyti 45 tūkstančių kvadratinių metrų sandėlius.
Pinigai tik techniniam projektui
Kad miesto valdžia kalba, tačiau nieko realiai nedaro, patvirtina ir Panevėžio pramonės ir logistikos parko steigimo pavyzdys. Prieš ketverius metus J.Janonio gatvės ir vakarinio Panevėžio aplinkkelio kampe nuspręsta steigti logistikos centrą, skirti pinigai žemei iš savininkų išpirkti, tačiau darbai, galima sakyti, nepasistūmėjo nė per nago juodymą. 2008 metų Panevėžio miesto biudžeto projekte pramonės ir logistikos parko statybai lėšų nenumatyta. Jame nurodoma, kad techninio projekto, kuris jau turėjo būti padarytas, rengimui numatyta 300 tūkstančių litų.
Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis sakė neturintis informacijos apie pramonės ir logistikos parko steigimo ar statybų eigą. Tačiau jis sakė manantis, kad objekto techninė dokumentacija jau parengta. Vyriausiasis miesto architektas tikino, kad labiausiai su parko steigimu yra susijęs Panevėžio miesto ūkio skyriaus Kapitalinės statybos poskyrio vyriausiasis techninės priežiūros inžinierius Mykolas Buzys. Pastarasis akcentavo, kad pinigai numatyti privažiavimų ir inžinerinių tinklų prie steigiamo parko infrastruktūros techniniam projektui.
Statybų pradžios nematyti
Pasiteiravus, kada vis dėlto pramonės ir logistikos parko statyba pajudės iš mirties taško, M.Buzys atsakė: „Kai bus skirtas finansavimas“.
Anot jo, Vyriausybė jau paskirstė pinigus, „sudėliojo į lentynėles“ ir dabar lieka laukti ministerijų sprendimo ir kvietimo teikti paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Galiausiai, kaip, kas ir kada bus daroma, M.Buzys patarė teirautis Investicijų skyriuje, nes jis neva esantis žemės vaikas ir visi jo poelgiai priklausys nuo kitų veiksmų.
Dokumentai tebėra rengiami
Investicijų skyriaus vedėja Diana Žižiūnienė išdrožė, kad Panevėžio pramonės ir logistikos parko steigimo dokumentai tebėra rengiami. Anot jos, paties parko techninis projektas parengtas, o dabar 2008 metų biudžete numatytos lėšos jo prieigų techniniam projektui parengti.
Skyriaus vedėja tikino, kad procesas nestovi vietoje ir projektas bus vykdomas. Pasak jos, Panevėžio pramonės ir logistikos parkas yra paskelbtas vienu iš septynių valstybinės reikšmės objektų. Kada žadėtosios statybos vis dėlto galėtų prasidėti, D.Žižiūnienė nekomentavo.
Jau greitai įkurtuvės
Kad privatus kapitalas geriau dirba nei valstybinis, puikiai patvirtina bendrovės „Palink“ pavyzdys. Be jokių planų, pažadų, įsipareigojimų baigiamas pernai prie Upytės kelio ir Panevėžio aplinkkelio sankirtos pradėto statyti logistikos centro pirmasis etapas.
Bendrovės komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila „Verslo balsą“ patikino, kad baigiamas įrengti 12 tūkstančių kvadratinių metrų ploto šviežių prekių sandėlis, jis turėtų pradėti veikti šių metų vasarį. Anot jo, į projektą jau investuota 40 milijonų litų ir naujame objekte bus įdarbinta apie 200 žmonių. T.Vaišvila akcentavo, kad IKI prekybos tinklą valdančiai bendrovei „Palink“, plėtojančiai verslą Lietuvoje ir Latvijoje, Panevėžys pasirodė esantis strategiškai labai patogioje vietoje ir numatoma, kad čia statomas logistikos centras plotu lenks 30 tūkstančių kvadratinių metrų ploto turinčius centrinius įmonės sandėlius Vilniuje.
Centras plėsis
Komunikacijos direktorius atkreipė dėmesį, kad vasarį pradėsiantis veikti sandėlis nebus vienintelis numatomame logistikos centre. Anot jo, antrajame etape ketinama pastatyti 25 tūkstančių kvadratinių metrų ploto bakalėjos sandėlį, kuris, jeigu viskas klostysis taip, kaip numatyta, turėtų būti pastatytas šių metų pabaigoje.
Trečiajame etape planuojama aštuoniais tūkstančiais kvadratinių metrų praplėsti dabar statomą šviežių prekių sandėlį. T.Vaišvila akcentavo, kad bendrovės „Palink“ sandėliai bus aprūpinti moderniausia įranga, todėl, įgyvendinus projektą, prireiks dar ne vieno šimto darbuotojų. Pašnekovas tvirtino, kad bendrovė savo veiklos nesieja su Panevėžio pramonės ir logistikos parku, nes vargu ar jis atitiktų įmonės poreikius, ir sakė, kad steigiamas logistikos centras tenkins tik „Palink“ bendrovės poreikius.
