Dabar Lietuva galės pradėti naudoti jau anksčiau „Rail Baltica“ projektui užsitikrintus Europos Sąjungos pinigus: šį mėnesį ketinama skelbti pirmojo etapo – europinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Marijampolės – projektavimo darbų konkursą.
„Pirmąkart per projekto koordinavimo metus čia, Vilniuje, aš galiu pasakyti, kad „Rail Baltica“ yra realybė. Šiandien sutarėme: per naują finansavimo etapą – iki 2013 metų – turėtume pasiekti, kad visi traukiniai „Rail Baltica“ trasa važiuotų ne mažesniu kaip 120 kilometrų per valandą greičiu“, – LTV „Panoramai“ sakė „Rail Baltica“ projekto koordinatorius Pavelas Telička.
Tokį greitį savo teritorijoje Lietuva žada pasiekti nutiesusi europinės vėžės geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno, o likusioje atkarpoje iki Latvijos sienos – modernizavusi rusišką vėžę.
„Tas variantas – esamos linijos modernizavimas, bus tol, kol bus pilnai pastatyta europinė vėžė Helsinkis-Varšuva, kad būtų galima krovinius pritraukti ir pasiruošti infrastruktūrą, terminalus ir t. t.“, – sakė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ „Rail Baltica“ projekto centro direktorius Gediminas Tuganauskas.
Pasak specialisto, Lietuva renkasi variantą, leidžiantį brangų ir ilgai truksiantį projektą išskirstyti į atskirus etapus.
Darbams iki 2013 m. finansuoti Lietuva iš ES norėtų beveik 250 mln. eurų. Projekto koordinatorius, sakydamas, kad ES biudžetas turi ribas, Lietuvai pataria ieškotis ir privačių investuotojų, ir kitų finansavimo šaltinių.
