Darbo grupės parengtas projektas jau ne vieną mėnesį kėlė nemažai ginčų. Aršiausios diskusijos virė dėl straipsnio, kuriame apibrėžiama, kokia informacija daro neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi.
Jai priskiriama informacija, susijusi su fizinio ar psichinio smurto vaizdavimu (kai detaliai rodomas žmonių ir (ar) gyvūnų žalojimas, kankinimas ar žudymas); sukelianti baimę ar siaubą; skatinanti lošti, žaloti save ar žudytis; kai rodomas sąmoningas turto gadinimas ar naikinimas.
Taip pat - informacija, kuria palankiai vertinamas priklausomumas nuo narkotikų, tabako ar alkoholio, skatinama jų įsigyti; teigiamai vertinama nusikalstama veika ar idealizuojami nusikaltėliai; tyčiojamasi iš žmogaus, tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų; agituojama už homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius; iškreipiami šeimos santykiai, paniekinamos jos vertybės; skatinami blogi mitybos, higienos ir fizinio pasyvumo įpročiai.
Neigiamą poveikį nepilnamečiams esą daro informacija, kai rodomas mirusio, mirštančio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūnas (nebent to reikia asmens tapatybei nustatyti); erotinio pobūdžio (kai skatinamas lytinis geismas, rodomas lytinis aktas, jo imitacija, kitoks seksualinis pasitenkinimas, lytiniai organai, seksualiniai reikmenys); demonstruojami paranormalūs reiškiniai, sudarant jų tikrumo įspūdį; vartojami nešvankūs posakiai, žodžiai ar gestai; patariama, kaip pasigaminti, įsigyti ar naudoti sprogmenis, narkotines ar psichotropines medžiagas, kitus pavojingus dalykus; rodomas žmogaus hipnozės seansas.
Vienas punktas - dėl informacijos apie homoseksualius santykius - sulaukė kritikos net tarptautinėje arenoje.
Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) valdybos pirmininkas Artūras Rudomanskis DELFI teigė, kad ši organizacija neatsisako ankstesnių ketinimų kreiptis į teismą dėl "diskriminacinių nuostatų", jei įstatymas būtų priimtas. Prieš tai ši ir kitos žmogaus teises ginančios organizacijos kreiptųsi į prezidentą Valdą Adamkų su prašymu vetuoti Seimo priimtą teisės aktą.
"Parlamentarai, balsuodami už įstatymą, turės prisiimti atsakomybę už prasidėsiančius žmogaus teisių pažeidimus ir Lietuvos, kaip demokratinės, žmogaus teises pripažįstančios ir gerbiančios valstybės, įvaizdžio griovimą", - pažymėjo A. Rudomanskis.
Anot pašnekovo, politikai buvo ne kartą perspėti, kad šis projektas prieštarauja Konstitucijai, šalies tarptautiniams įsipareigojimams ir galiojantiems įstatymams, "todėl jo priėmimas būtų akivaizdus teisinio nihilizmo pavyzdys".
Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius savo ruožtu teigė, jog, pripažįstant, kad blogo turinio viešai skelbiamoje informacijoje buvo nemažai, "kyla labai daug abejonių, kad naujos nuostatos išspręs visas ar bent dalį problemų ir nesukurs naujų". Jo manymu, reikėtų parengti naują projektą ir visoms suinteresuotoms pusėms suteikti "protingą laiką" pateikti pastaboms.
Neigiamą nuomonę dėl šio punkto pareiškė ir Lietuvos mokinių parlamentas. Šiuo punktu esą diskriminuojamos lytinės mažumos, kadangi "homoseksualumas, kaip viena iš žmogaus seksualinio identiteto rūšių, nėra laikomas liga, iškrypimu, dorovei ar psichikai kenkiančiu reiškiniu" ir pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.
"Lietuvos mokinių parlamentas mano, kad šis įstatymas kurstys nesantaiką visuomenėje ir neigiamą nuomonę apie seksualines mažumas, kadangi neskatins tolerantiškos pilietinės visuomenės raidos, draus viešas diskusijas apie homoseksualumą ir biseksualumą, atskirs homoseksualų ir biseksualų bendruomenę nuo visuomenės", - Seimui adresuotame laiške pažymėjo parlamento pirmininkas Simonas Stankus.
