Sostinės prokurorai baudžiamąją bylą iškėlė, kai viena Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotoja kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją (LŽLEK). Ji paprašė įvertinti viename interneto portale išspausdintus skaitytojų komentarus.
Komisijos nariai vienbalsiai pripažino, kad keletas internete išspausdintų komentarų kursto tautinę neapykantą.
Komentatorius: JAV tai nebūtų rasistinis užpuolis
Vienas komentarus rašiusiųjų – Artūras P. teisme kaltę pripažino iš dalies, tačiau neigė kurstęs bei raginęs susidoroti su romų tautybės žmonėmis. Teisme jis pasakojo, kad perskaitė publikaciją, kurioje muzikos grupės „Skamp“ dainininkė E. Jennings dalijosi savo sesers Annės ir jos vyro nemaloniais įspūdžiais po vizito Vilniuje.
Iš Airijos kilusi dainininkė tvirtino, kad vieną vakarą jos sesuo važiuodama sostinės Subačiaus gatve pamatė, kaip prie autobusų stotelėje stovinčio juodaodžio iš dviejų pusių pribėgo „fašistuojantys skustagalviai“. Esą jie iš 25 metų Ganos piliečio atėmė mobilųjį telefoną bei aptalžė.
E. Jennings sesuo bei jos vyras užsienietį išgelbėjo – stabtelėjo prie jo ir paragino sėstis į automobilį. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Publikacijoje nurodyti teiginiai papiktino ją perskaičiusį Artūrą P., todėl jis nutarė parašyti komentarą. Jame papasakojo apie savo įspūdžius iš kelionės JAV, kur juodaodžio nužudymas esą nebūtų traktuojamas kaip rasistinis išpuolis. „(...) Tie skustagalviai geriau per čigonų taborą prasineštų, gal bent narkotikų sumažėtų, naudos būtų“, - rašė komentatorius.
Teismas nusprendė, kad komisijos nuomonė - subjektyvi
„Visą gyvenimą gyvenu Vilniuje ir jokių išpuolių nemačiau, o čia dainininkės sesuo atvažiavo porai dienų ir jau iš karto pamatė, kaip talžo juodaodį, - stebėjosi viename viešbutyje vadybininku dirbantis vyriškis. – Parašiau, kad geriau būtų, jei skustagalviai apsilankytų čigonų tabore ir savo energiją nukreiptų visuomenei naudinga linkme, kovodami su narkotikų prekeiviais. Juk dabar jiems buvo lengviau užpulti vieną žmogų nei kovoti prieš visą taborą“.
Bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas į posėdį išsikvietė neigiamai Artūro P. komentarą įvertinusios LŽLEK pirmininkę Editą Žiobienę. Pagal teisės aktus tik LŽLEK sprendžia, kokie komentarai yra kurstantys ar diskriminuojantys, šios komisijos sprendimais remiasi policija, prokuratūra ir teismai. LŽLEK sudaro žurnalistai, teisininkai, ekonomistas, psichiatras ir kunigas.
Teismo posėdžio metu E. Žiobienė paaiškino, kad jokios metodikos, kokius tekstus pripažinti kurstančiais tautinę nesantaiką, nėra, be to, dėl pateikto komentaro komisija neatliko jokio tyrimo. Savo pozicijos į posėdį nebuvo kviečiamas ir Artūras P.
„Kiekvienas posėdyje dalyvavęs komisijos narys perskaitė komentarus ir balsavo dėl jų pripažinimo kurstančiais tautinę nesantaiką, t.y. kiekvienas išsakė savo nuomonę, kuri, iš esmės, buvo pagrįsta kiekvieno komisijos nario subjektyviu vertinimu“, - liudytojos parodymus nuosprendyje citavo teismas.
Teismas: žodis “prasinešti“ – nesusijęs su smurtu
LŽLEK išvada sukėlė abejonių baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teisėjui A. Piesliakui. Jis konstatavo, kad komisija išvadą padarė neturėdama jokios tyrimo metodikos ir neatlikusi jokio tyrimo.
„Išvados yra padarytos ne remiantis objektyviais kriterijais, o subjektyvia kiekvieno iš komisijos narių nuomone. Komisijos nariai išreiškė savo nuomonę dėl to, kad Artūro P. komentaras nėra nuomonė“, - teismas nusprendė nesiremti komisijos išvada, nes ji nebuvo pagrįsta jokiais motyvais.
Tiesa, E. Žiobienė teisme patvirtino asmeniškai pati balsavusi, kad Artūro P. komentaras būtų pripažintas kurstantis tautinę nesantaiką dėl jame pavartoto žodžio „prasinešti“. Pirmininkės nuomone, šis žodis yra smurtinio pobūdžio.
Tačiau teismas susipažino su Lietuvių kalbos instituto pateiktu lietuvių kalbos žodynu, kuris nepateikia žodžio „prasinešti“ reikšmės.
„Šis žodynas aiškina žodį „nešti“ kaip „einant gabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus“. Žodynas pateikia kelias priešdėlio „pra“ reikšmes, tačiau nepateikia jokių jo neigiamų reikšmių. Netgi vertinant šį žodį kaip galimai pavartotą perkeltine prasme, teismas neįžvelgia jame jokių prasmių, susijusių su fiziniu smurtu. Tai, kad šis žodis susijęs su fiziniu smurtu jokių įrodymų nepateikė ir prokuroras kaltinamajame akte ar baudžiamojoje byloje“, - teismas padarė išvadą, kad Artūro P. komentaro pobūdis buvo išdėstytas kaip nuomonė.
Saviraiškos laisvė – ir šokiruojančioms nuomonėms
Bylą išnagrinėjęs teismas nuosprendyje taip pat pabrėžė, kad Konstitucija garantuoja teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Pasak Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų. Ši laisvė taikytina ne tik „informacijai“ ar „idėjoms“, kurios priimamos palankiai ar laikomos nekaltomis arba nereikšmingomis, bet ir toms, kurios žeidžia, šokiruoja ar trikdo.
Šios nuostatos taikomos ir interneto puslapiuose komentarus rašantiems žmonėms.
„Nebūtinai kiekvienas neigiamas pasisakymas apie žmonių grupę ar jai priklausančius asmenis dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų yra Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Tokie pasisakymai negali būti traktuojami kaip nusikalstami vien dėl to, kad jie išsakyti viešai“, - pabrėžė teismas.
Sunku suvokti tolerancijos svarbą
DELFI primena, kad per šių metų pirmąjį pusmetį jau pradėta daugiau kaip 80 ikiteisminių tyrimų (apie 20 bylų perduota nagrinėti į teismą) dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.
Tūkstančius komentarų kasdien interneto portaluose rašo ne tik paaugliai, bet ir aukštas pareigas einantys valdininkai, verslininkai ar gydytojai. Už rasinę neapykantą Lietuvos teismai pažeidėjams dažniausiai skiria pinigines baudas, nors vienas teismas iš komentatoriaus yra konfiskavęs kompiuterį.
„Akivaizdu, kad nepaisant vis aktyvesnio teisėsaugos institucijų darbo bei didėjančio įsiteisėjusių nuosprendžių skaičiaus, tam tikrai visuomenės daliai vis dar sunku įsisąmoninti žmogaus teisių turinį bei tolerancijos svarbą“, - po DELFI publikacijų apie komentarus internete pabrėžė Žmogaus teisių stebėjimo institutas.
