Vyras arba moteris ima siekti seksualinių kontaktų su bet kokiu žmogumi, nepriklausomai nuo pastarojo amžiaus, išvaizdos ir netgi lyties. Lytinius kontaktus tokie žmonės užmezga keletą kartų per dieną, dažniausiai su įvairiais partneriais. Kai tokio nepavyksta rasti, lytinį aktą pakeičia intensyvi masturbacija.

Toks elgesys pragaištingai veikia ir žmogaus asmeninį gyvenimą, ir reprodukcinę sveikatą. Pasinėrę į savo būseną, hiperseksualai, mylėdamiesi su atsitiktiniais partneriais, dažnai nesiima apsaugos nuo ligų ir nepageidaujamo nėštumo priemonių.

Dieviški ištvirkėliai

Sąvoka „nimfomanija“ kilo iš nimfų, pusiau dieviškų Senovės Graikijos miškų gyventojų. Legendos byloja, kad, be savo tiesioginių pareigų – saugoti upelius ir pieveles, šios mielos būtybės, jausdamos stiprų lytinį potraukį, labai aktyviai mylėdavosi. Savo partnerius – paprastus žmones, nimfos nusitempdavo į mišką, o paleisdavo visiškai išsekusius.

Antikiniai autoriai teigia, kad būtent šios miškų gyventojos vyrus išmokė rafinuotų pozų bei glamonių, tarp kurių – oralinės ir analinės sueitys. Nimfos suteikė pavadinimą moterų patologiškam hiperseksualumui, o senovės graikų mitų dievas Satyras – vyrų. Nenormaliai stiprų vyrų lytinį potraukį pavadino „satyriaze“. Raguotas, ožiakojis ir amžinai girtas dievas Satyras, kaip ir nimfos, turėjo itin stiprų libido. Todėl jis vaikėsi silpnosios lyties atstoves, kasdien daugybę kartų poruodamasis. Legendose sakoma, kad nė vienas mirtingas vyras nebegalėdavo patenkinti moters, kurią paliesdavo Satyras.

Iškrovos paieškos

Bet koks nukrypimas turi savo priežastis. Tikroji nimfomanija ir satyriazė atsiranda dėl psichikos ligų.

Neįprastai stiprus geismas kyla tarsi „iš galvos“, o kūnas čia nedalyvauja. Tai yra organizmas nereaguoja fiziologiškai, pavyzdžiui, į lyties organus nepriteka kraujo. Moterų organai net nesudrėksta.

Nepaisant daugybės sueičių, orgazmas dažniausiai nepasiekiamas, o jeigu pasiekiamas, pasitenkinimo jis nesuteikia. Seksualinis geismas tik sustiprėja.

Potraukį gali lydėti kliedesiai, haliucinacijos, neadekvatus elgesys. Kartais žmogų taip apima susijaudinimas, kad jis pasirengęs bet kokiems iškrovą suteiksiantiems veiksmams.

Aprašytas atvejis, kai kukliai merginai nimfomanija išsivystė šizofrenijos priepuolio metu. Tuo metu mergina važiavo traukiniu. Jame ji susipažino su keliais vyrais, su jais išlipo nepažįstamame mieste ir savaitę praleido viešbutyje, kur daug kartų per dieną užsiėmė grupiniu seksu. Kai šizofrenijos priepuolis, o kartu ir nimfomanija praėjo, merginą apėmė siaubas, supratus, ką padarė. Ji netgi bandė nusižudyti.

Hipotalaminis sindromas

Lytinį potraukį sustiprina ne tik nimfomanija ir satyriazė. Kartais geismą sustiprina organiniai galvos smegenų pažeidimai. Lytinis potraukis dažniausiai sustiprėja dėl auglių ar hipotalamo – galvos smegenų pagumburio – infekcijos. Ši liga – hipotalaminis sindromas.

Tokiu atveju mylintis kiekvieną kartą patiriamas orgazmas ir iškrova. Tačiau dėl nenormalios pagumburio veiklos lytinių hormonų kiekis kraujyje atsinaujina per rekordiškai trumpą laiką. Kyla dar didesnis susijaudinimas.

Daugelis žmonių, turinčių ryškų lytinį potraukį, dėl tokios savybės labai išgyvena, įtaria, jog esama nukrypimų. Tačiau stipraus libido priežastis gali lemti ir genai arba aistringas temperamentas. Tai ar dėl to reikia gerti raminamuosius vaistus? Mėgaukitės! Mylėkite! Ir nepamirškite, kad seksualinis gyvenimas visada trumpesnis už apskritai gyvenimą!

Galite mylėtis kad ir dešimt kartų per dieną. Nors ir vedęs, išlaikyti tris meilužes ir kartkartėmis beviltiškai onanizuotis. Bet juk turite ir kitų interesų. Maniakinis lytinis potraukis tuo ir skiriasi nuo stipraus seksualinio temperamento.

Susumuokime. Vyrams, norintiems surasti nimfomanę ir tokiu egzotišku būdu, kaip lytinis išsekimas, suvesti sąskaitas su gyvenimu, pranešame – jūs sutiksite psichiškai nenormalų žmogų. Niekas nežino, ką ji gali jums padaryti. O jeigu ji sveria šešis pūdus, bet jūs – ne sumo imtynininkas! Kas tada?

Žmonės, kurie, gyvendami intensyvų seksualinį gyvenimą, chroniškai negali patirti pasitenkinimo, nesigėdydami turėtų kreiptis į specialistus. Nimfomanija ir satyriazė – ne savarankiškos negalios, bet kitų labai sunkių ligų pasekmės. Tikrąją diagnozę gali nustatyti tik gydytojas.