1. „Krymo aneksija nepažeidė tarptautinės teisės normų“
Per interviu V. Putinas Krymą palygino su Kosovu. „Bild“ primena, kad šios situacijos iš esmės skiriasi. Teisinga tik tai, kad 1999 metais NATO, neturėdamas Jungtinių Tautų mandato, įsiverždamas į Kosovą tikrai pažeidė žmonių teises.
Tačiau skirtumai tiesiog bado akis. Šimtams tūkstančių albanų grėsė iškeldinimas arba mirtis. Tuo būtų pasirūpinusi serbų kariuomenė ir partizanai. Intervencija į Kosovą įvyko tik nepasiteisinus daug metų trukusioms diplomatinėms pastangoms.
Be to, apie krašto nepriklausomybę paskelbta po įsiveržimo praėjus dešimčiai metų. Dar vienas akivaizdus skirtumas – Kosovas po referendumo tapo nepriklausoma valstybė, o ne dalimi kitos (kaip kad nutiko Krymo atveju).
2. „Tie, kurie nori kariauti, ginklų būtinai susiras“
V. Putinas tvirtina, kad Rusija prorusiškai nusiteikusių separatistų ginklais neaprūpina, nes jų gauti jie geba patys. Atsakydamas į klausimą, iš kur Ukrainos separatistai gauna tankų ir sunkiosios artilerijos, Rusijos prezidentas pareiškė: „Šiandieniniame pasaulyje žmonės visada susiranda ginklų“.
NATO ir vokiečių žvalgyba net neabejoja, kad ginklus separatistai gauna būtent iš Rusijos. Pas juos pastebėta priešraketinės gynybos sistemų, kurių iš Ukrainos pajėgų atimti jie tikrai negalėjo.
Be to, jeigu juodojoje rinkoje galima įsigyti ginklų, tačiau tankų taip lengvai gauti nepavyks. Be to, palydovų darytos nuotraukos aiškiai liudija, kad per Ukrainos sieną juda ginklai iš Rusijos.
Tą patį patvirtina ir Ukrainoje kariavusių Rusijos karių pasakojimai.
3. „Vakarų sankcijos Rusijai gali atnešti naudos“
V. Putinas tvirtina, kad Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos šaliai pritaikytos sankcijos gali sustiprinti Rusijos ekonomiką, nes prekės, kurių anksčiau buvo įsigyjama iš užsienio, dabar bus gaminamos pačioje Rusijoje.
Tačiau viskas ne taip paprasta, pabrėžia vokiečiai. Sankcijos pirmiausia nukreiptos prieš finansų, gynybos ir žaliavų sektorius. Pastarajame šalis priklausoma nuo Vakarų. Naftos gavybai sunkiai prieinamuose telkiniuose, pavyzdžiui, jūros dugne, Rusijai reikalingos Vakarų technologijos, o lengvai prieinamos atsargos vis sparčiau senka.
4. „Ekonomika, nepaisant krizės, ir toliau auga“
V. Putinas teigia, kad šiais metais Rusijoje laukiama 0,5-0,6 proc. ekonomikos augimo, o ateinančiais metais – 1,2 proc. Ateityje jis esą džiugins dar labiau: 2016 metais augimas sieks 2,3 proc., o 2017 metais – visus 3 proc.
Rusijos prezidentas nutyli, kad per pirmąsias dvi jo kadencijas prezidento poste šalies ekonomika tikrai augo – po 7-8 proc. per metus.
V. Putinu netiki net ir Centrinis šalies bankas, kuris visai neseniai buvo priverstas pakeisti prognozes: šiais metais jis žada 0,3 proc. ekonomikos augimą, o 2015 metais – 0 proc.
Priežastimi įvardijamas tradicinių ekonomikos augimo šaltinių – naftos ir dujų – trūkumas.
5. „Niekas nekalba apie Ukrainos federalizaciją“
V. Putinas stebisi, kodėl niekas su juo nenori kalbėti apie Ukrainos federalizaciją. Anot Rusijos prezidento, tokiu atveju kritikai bijo „decentralizacijos“.
Laikraštis įsitikinęs, kad V. Putinui nereikalinga tokia federacinė Ukrainos struktūra, kokia yra, pavyzdžiui, Vokietijoje. Vokietijos gynybos pareigūnai įsitikinę: iš Ukrainos V. Putinas nori padaryti konfederaciją, turinčią stiprias respublikas.
Skirtumas tas, kad tokiu atveju atskiros respublikos turės didelę įtaką Ukrainos užsienio politikai. Esant tokiai situacijai, padedamas prorusiškai nusiteikusių Ukrainos teritorijų, Rusijos prezidentas galėtų užkirsti kelią Ukrainos eurointegracijai.
