„Dabar jųdviejų bendras gyvenimas atrodo beveik kaip trumpas sapnas. 2016 m. rugsėjo mėn. I. Dadinas perkeltas į liūdnai pagarsėjusią pataisos koloniją tolimojoje Karelijoje, kur kalėjimo darbuotojai, remiantis kai kuriais pateikiamais duomenimis, kankina kalinius, garsiai skambant vienos mėgstamiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino roko grupių „Liube“ dainoms“, - rašo teksto autorius.

„2015 m. gruodžio mėn. I. Dadinas tapo pirmuoju, įkalintu pagal daug ginčų keliantį įstatymą, numatantį įkalinimą bet kuriam asmeniui, kuris buvo ne kartą sulaikytas dėl dalyvavimo draudžiamose protesto akcijose“, - teigia M. Bennettsas. I. Dadinui skirta trejų metų įkalinimo bausmė, o apskundus tokį teismo sprendimą bausmė sutrumpinta 6 mėn.

„Lapkričio mėn. pradžioje, praėjus beveik dviem mėnesiams nuo tos dienos, kai I. Dadinas perkeltas į Karelijoje esančią pataisos koloniją nr. 7, A. Zotova iš sutuoktinio gavo laišką, kurį slapta iš kolonijos išnešė jos vyro advokatas.

Į koloniją atvežtas I. Dadinas perkeltas į vienutę neva už tai, kad asmeniniuose daiktuose slėpė du skutimosi ašmenis. I. Dadinas žmonai skirtame laiške rašo, kad kalėjimo prižiūrėtojai šiuos skustukus jam pakišo, o jis protestuodamas paskelbė bado akciją“, - rašo „Politico“ žurnalistas.

„Jis rašo, kad kitą dieną po atvykimo vienu metu po 10-12 asmenų jį mušė keturis kartus“, - kalinio laišką cituoja teksto autorius. – Po trečio sumušimo jo galva buvo panardinta į klozetą.“ Anot I. Dadino, šiems kankinimams vadovavo pataisos kolonijos viršininkas majoras Sergejus Kossijevas.

„Suvokiau, kad egzistuoja trys galimi scenarijai“, - interviu leidiniui „Politico“ lapkričio mėn. pabaigoje sakė A. Zotova. Pirmasis variantas: moteris nepublikuoja laiško, jie nesužino, kad jos vyras pasiskundė, tačiau ir toliau jį kankina. Antras variantas: moteris laiško nepublikuoja, tačiau kolonijos administracija vienokiu ar kitokiu būdu sužino, kad jos vyras pasiskundė, ir kankina jį dar stipriau. Trečias variantas: moteris publikuoja laišką, o tada jie arba nustoja jį kankinę, arba nukankina beveik mirtinai. Drąsioji A. Zotova nusprendė rizikuoti.

„Jis rašo, kad kitą dieną po atvykimo vienu metu po 10-12 asmenų jį mušė keturis kartus“, - kalinio laišką cituoja teksto autorius. – Po trečio sumušimo jo galva buvo panardinta į klozetą.“ Anot I. Dadino, šiems kankinimams vadovavo pataisos kolonijos viršininkas majoras Sergejus Kossijevas.

Ji sutuoktinio laišką perdavė žiniasklaidai, draugiškai žvelgiančiai į opoziciją, tada kilo pasipiktinimo audra ir laiškas patraukė Europos politikų dėmesį.

Rusijos kalėjimų priežiūros tarnyba savo ruožtu I. Dadino tikinimus kategoriškai paneigė, valstybės kontroliuojama žiniasklaida kalintį vyrą apkaltino melagingos informacijos skleidimu, o Tyrimų komitetas, savaime suprantama, jokių pažeidimų kolonijoje nenustatė.

„Kaltinimus, pateiktus I. Dadino, patvirtina kiti kaliniai, tarp kurių ir gerai žinomas teisininkas Pavlas Čikovas, daug dėmesio skyręs žmogaus teisių gynimui ir į koloniją atvežtas lapkričio mėn. pradžioje. Jo teigimu, kaliniai, laikyti kamerose skirtingose kolonijos vietose, ir niekada vienas kito nematę, pasakojo beveik vienodas istorijas apie kankinimus, įskaitant ir roko muziką, kurią leisdavo prižiūrėtojai.“ – teigiama straipsnyje.

„Šiuolaikiniai pataisos lageriai Rusijoje – tiesioginis sovietinių laikų gulago sistemos pratęsimas, - neabejoja žmogaus teisių gynimo temai skirtos internetinės svetainės gulagu.net įkūrėjas Vladimiras Osečkinas. – Dažnai jie netgi laikomi tuose pačiuose lageriuose, kur kaliniai būdavo nukankinami iki mirties.“

„V. Osečkinas buvo kalinamas ketverius metus dėl jam pateiktų kaltinimų sukčiaujant. Šiuos kaltinimus jis pats vadina kerštu dėl jo mėginimų atskleisti korumpuotų politikų įvykdytus nusikaltimus.“ – rašo „Politico“.

„Šiuolaikiniai pataisos lageriai Rusijoje – tiesioginis sovietinių laikų gulago sistemos pratęsimas, - neabejoja žmogaus teisių gynimo temai skirtos internetinės svetainės gulagu.net įkūrėjas Vladimiras Osečkinas. – Dažnai jie netgi laikomi tuose pačiuose lageriuose, kur kaliniai būdavo nukankinami iki mirties.“

„Kankinimų pasitaiko visuose Rusijos kalėjimuose ir pataisos lageriuose, - patikino V. Osečkinas. – Bet kuris, mėginantis apginti savo orumą ir savigarbos jausmą, yra kankinamas.“

Kaip rašo M. Bennettsas, nors pastaraisiais metais Rusijoje įgyvendinta kampanija, skirta „humanizuoti“ bausmių įgyvendinimo sistemą, vis tik statistika liudija, kad vien šių metų lapkričio mėn. Rusijos teisėsaugos institucijos pateikė 31 kalėjimų darbuotojui iš skirtingų šalies vietų, tarp kurių – trys pataisos kolonijų vadovai, kaltinimus dėl vykdytų kankinimų.

„Vis tik bausmės dažnai būna simbolinės, o teismai reguliariai kalėjimų vadovams skiria lygtines bausmes“, - konstatuoja teksto autorius. „Tikslingos politikos, skirtos kovoti su kankinimais, nėra“, - patvirtina ir P. Čikovas. Naujajame įstatymo projekte numatoma leisti kalėjimo prižiūrėtojams taikyti prieš kalinius nukreiptus griežtesnius metodus, įskaitant ir elektrošokų bei sarginių šunų panaudojimą.

„I. Dadino atveju žiniasklaidos dėmesys padėjo sustabdyti į jį nukreiptą smurtą, bent jau kol kas. Gruodžio mėn. pradžioje pranešta, kad jis bus perkeliamas į kitą koloniją, tačiau kol kas nėra patikslinama, į kurią“, - vilčių suteikiančiomis naujienomis dalinasi M. Bennettsas.

„Susitaikiau su faktu, kad situacija niekada galutinai nesusitvarkys. Gali būti, kad niekada nebepamatysiu savo vyro, nes kalėjime jis gali būti nužudytas ar suluošintas. Kai visi žmogaus teisių gynėjai išvažiuos ir viskas nurims, jie paprasčiausiai ir vėl imsis žmonių žalojimo, o su tais, kurie skundėsi, šį kartą elgsis dar žiauriau.“ – liūdnomis prognozėmis dalinosi A. Zolotova. „Gulago sistema kur kas patvaresnė už V. Putiną. – įsitikinęs V. Osečkinas. – Kai V. Putino jau seniai nebebus, gulagas ir toliau liks kartu su mumis.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (520)