V. Putinas: Rusija priversta imtis atsakomųjų veiksmų

Naujasis rungtyniavimo dėl ginkluotės etapas, apie kurio pradžią jau seniai kalba tiek Vakarai, tiek ir Rusija, susijęs su JAV pasitraukimu iš sutarties dėl priešraketinės gynybos, kuris tapo svarbiu veiksniu visai tarptautinio saugumo sistemai – tai liepos 27 d. šveicarų televizijos kanalui RTS sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Kai JAV iš jos pasitraukė ir ėmė kurti savo asmeninę priešraketinės gynybos sistemą kaip dalį pasaulinės strateginės gynybos sistemos, mes iš karto pareiškėme, kad būsime priversti imtis atsakomųjų veiksmų tam, kad būtų išsaugotas strateginis jėgų balansas“, - paaiškino V. Putinas. 

Kaip praneša newsru.com, taip pat jis pareiškė, kad Rusija tai padarė ne tik tam, kad garantuotų savo pačios saugumą, tačiau taip pat ir visam pasauliui, nes strateginį saugumą garantuoja šis jėgų balansas, kuris savo ruožtu neleidžia kilti didesniems ginkluotiems konfliktams tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje. V. Putinas pridūrė, kad apie ginkluotą pavojų iš Rusijos kalba nesąžiningi arba prastai su situacija susipažinę žmonės. 

Į klausimą, ar Europoje gali kilti naujas karas, V. Putinas atsakė štai kaip: „Tikiuosi, kad ne, bet mes norėtume, kad Europa pademonstruotų daugiau nepriklausomybės ir suverenumo. Tai, kad norėdami aptarti tarptautinius reikalus su mūsų partnerėmis Europoje, esame priversti vykti į Vašingtoną, atrodo labai keistai.“ 

V. Putinas akcentavo, kad Rusijai nėra jokios prasmės siekti konfrontacijos su kitomis šalimis, tačiau šalies valdžia priversta ginti savo interesus, todėl būtent tai ir bus daroma. 

J. Stoltenbergas: Rusija žvangina branduoliniais ginklais

Liepos mėn. viduryje V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad Rusija neketina dalyvauti ginklavimosi lenktynėse, nes tokie veiksmai gali susilpninti šalies ekonomiką, tačiau vis dėlto patikino, kad Rusija reaguos į galimus pavojus. „Rusija nedalyvauja ginklavimosi lenktynėse. Rusija mėgina tam tikromis priemonėmis reaguoti į galimus pavojus, bet ne daugiau. Prie ginklavimosi lenktynių mes neprisidedame, pasisakome prieš jas, nes, savaime suprantama, tai silpnintų mūsų galimybes ekonomikos srityje“, - sakė J. Ušakovas. 

Šis pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai V. Putinas pranešė, kad 2015 m. Rusijos kariuomenei bus perduotos dešimtys tarpkontinentinių balistinių raketų. „Šiais metais branduolinius pajėgumus papildys per 40 naujų tarpkontinentinių balistinių raketų, kurios galės įveikti bet kokias, net ir pačias techniškai tobuliausias priešraketinės gynybos sistemas“, - V. Putinas sakė tarptautinio karinės technikos forumo „Armija 2015“ atidarymo ceremonijoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo ruožtu apkaltino Maskvą „branduolinių ginklų žvanginimu“ ir pavadino V. Putino pareiškimą dėl per 40 tarpkontinentinių balistinių raketų nepateisinama ir pavojinga karinga retorika, kuri atlieka destabilizuojamąjį vaidmenį. 

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pareiškė nerimaujantis dėl Vašingtono saugumo po V. Putino pareiškimo apie raketų arsenalo didinimą. „Niekas, išgirdęs tokį galingos valstybės lyderio pareiškimą, negali likti nesunerimęs dėl galimų padarinių“, - pareiškė J. Kerry Valstybės departamente surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje. 

„Prezidento žodžiai įrodo, kad nėra jokių veiksmų, kurie galėtų ar turėtų kelti kam nors nerimą“, - sakė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas aukšto rango Vakarų atstovų pareiškimus šiuos klausimu. Jo manymu, V. Putinas pakankamai argumentuotai perteikia Rusijos poziciją strateginio saugumo srityje. 

„Atgrasomojo branduolinio ginklo potencialo paneigti turbūt negali niekas. Prezidentas taip pat ganėtinai detaliai spaudos konferencijoje su savo kolega iš Suomijos paaiškino, kad ne Rusija artėja prie kieno nors sienų, o būtent NATO infrastruktūra artėja prie Rusijos sienų, imamasi veiksmų, nukreiptų į strateginio jėgų balanso pakeitimą“, - sakė D. Peskovas pridurdamas, kad tai neabejotinai Rusijai kelia nerimą.

Rusijai JAV užkliuvo ir FIFA skandale

Pokalbyje su šveicarų žurnalistais aptarta ir FIFA korupcijos skandalų tema. V. Putinas pabrėžė, kad amerikiečių įsikišimas į Futbolo federacijos reikalus yra netoleruotinas. 

„Jungtinės Valstijos, mano žiniomis, pretendavo į galimybę rengti Pasaulio futbolo čempionatą 2022 m. Jų artimiausia sąjungininkė Europoje – Jungtinė Karalystė – kandidatavo rengti šį čempionatą 2018 m. Ši kova su korupcija, kaip ji vykdoma, verčia mane kelti klausimą, ar tik tai nėra kovos dėl 2018 ir 2022 m. čempionatų tęsinys“, - sakė V. Putinas. 

„Jei kas nors įtariamas pažeidęs įstatymus, surenkama reikalinga informacija ir perduodama prokuratūrai tos šalies, kurios pilietis yra įtariamasis. Vis dėlto jokiomis aplinkybėmis, nepriklausomai nuo to, ar ši valstybė maža, ar didelė, ji negali po pasaulį gaudyti tų, kurie, jos manymu, turėtų būti uždaryti į kalėjimą“, - patikino jis.