Į rinkimų apylinkę Daugpilyje, į kurią užsuko ir LTV „Panoramos“ žurnalistai, kasdien ateina per 200 žmonių, norinčių pasirašyti dėl rusų kalbos kaip antrosios valstybinės kalbos įteisinimo.
„Visi nori pasirašyti už rusų kalbą, tai ypač svarbu Daugpilyje, bet, manau, kad tiek metų gyvenant Latvijoje reikia išmokti ir latvių kalbą“, – sako parašų rinkėja Inga Vaivode.
Tarp daugiau nei 2 milijonų gyventojų Latvijoje rusai sudaro trečdalį – 700 tūkstančių, iš jų tik šiek daugiau nei pusė turi balsavimo teisę. Todėl reikia, kad pusė jų pasirašytų, tik tuomet siūlymai keliautų į parlamentą.
Jei čia būtų atmesti, teisė spręsti atitektų žmonėms referendume. 80 procentų Daugpilio gyventojų yra rusai, todėl dauguma kalbintųjų šią žinią vertina palankiai.
„Perkam vaistus ir negalim latviškai perskaityti instrukcijos“, – sakė viena moteris.
„Aš moku latviškai, na ir kas, tegul būna ir rusų kalba“, – teigė kita.
„Auga vaikas ir noriu, kad jis bendrautų rusiškai, mes rusai ir to nesigėdijame“, – sakė trečia praeivė.
Tačiau taip mąsto ne visi Rusijos pilietybę turintys Daugpilio gyventojai.
„Tai bandymas sukiršinti dvi tautas, dėl to čia viskas taip vyksta, gero nebus iš to“, – tvirtino kalbintas vyriškis.
Akcijos organizatorių teigimu, parašų rinkimas parodys, ar rusai jaučiasi diskriminuojami Latvijoje. Be to, norima atkreipti dėmesį, kad jie čia ne svetimi, o rusų kalba neturėtų būti laikoma užsienio valstybės kalba.
„Galbūt tai protestas, nes „Santarvės centras“, nors ir surinko daugiausiai balsų, nepateko į vyriausybę. Manau, kad problemų dėl kalbos nėra. Nebent tik politiniu lygiu. Buitiniu niekada nebuvo problemų susikalbėti, pas mus 4–5 tautybės gyvena, skirtingos religijos ir susikalba“, – sako Daugpilio rinkimų komisijos pirmininkas Riamondas Tukišas.
Norint, kad siūlomos Konstitucijos pataisos parlamente būtų svarstomos, iki lapkričio 30-osios turi būti surinkta 154 tūkst. parašų.