„Žinoma, visi politikai yra korumpuoti, mes niekada nesugebėsime to pakeisti", – sako 47 metų namų šeimininkė Nadežda iš nedidelio Kimrų miesto, esančio už apytikriai 160 km nuo Maskvos. Ji negirdėjo apie Panamos dokumentų nutekinimą, iš kurio paaiškėjo, kad Vladimiro Putino šeimos nariai ir asmenys iš artimos jo aplinkos vykdė abejotinas grynųjų pinigų operacijas.
Ji mano, kad Rusijos prezidentas yra dalis problemos sprendimo, o ne pati problema. – Vargšas Putinas stengiasi kovoti su tais kraujasiurbiais biurokratais, bet juk jis vienas negali visko iškuopti.
Vadinamųjų Panamos dokumentų nutekinimo skandalas Rusijoje didelio atgarsio nesulaukė, išskyrus nedidelę politiškai aktyvių gyventojų diskusiją internete, kurią sukėlė įrašas apie 2 mlrd. dolerių (apytikriai 1,76 mlrd. EUR), kurie perėjo per bendrovę, kontroliuojamą V. Putino geriausio draugo violončelininko Sergejaus Roldugino, lyginamas su valstybės išlaidomis sveikatos apsaugai, keliams ir pensijoms.
Faktus, kuriuos Rusijoje paskelbė nedidelis nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“, V. Putinas ir valstybinė televizija pavadino Vakarų pramanais.
Kelionė automobiliu iš Maskvos į Kimrus užtrunka tris valandas vis blogėjančios būklės keliais. Naftos bumo ir pirmosios V. Putino prezidentinės kadencijos metu Maskva ir kiti didieji Rusijos miestai neatpažįstamai pasikeitė, juose stebėtinai išaugo gyvenimo kokybė, susiformavo vidurinioji miestiečių klasė. Bet mažesni miestai, tokie kaip Kimrai, kuriame gyvena apie 50 tūkstančių žmonių, naftos pinigų beveik ir nematė.
Per pastaruosius dvejus metus, ekonomikai vis silpnėjant, tokių miestelių padėtis dar labiau pablogėjo, nes ir taip vos gyvos sovietinių laikų gamyklos ėmė stabdyti gamybą ir vilkinti atlyginimų mokėjimą.
Vietos laikraštis neseniai buvo paskelbęs konkursą, kuriame galima buvo laimėti nemokamą automobilio patikrinimą atsiuntus didžiausios Kimrų kelio duobės nuotrauką. „Visų pirma mums reikėtų renovuoti mūsų infrastruktūrą, – sako Kimrų meras Romanas Andrejevas. – Jos būklė visiškai nepriimtina: vandentiekio ir šildymo sistemos įrengtos dar sovietmečiu, ir jau daug metų nebuvo remontuojamos.“ O šiemet, pasak mero, visai nėra pinigų kelių remontui.
Į klausimą, kokia pagrindinė miesto problemų priežastis, kone kiekvienas Kimruose paklaustas žmogus atsakė: korupcija. 34 m. komunistas R. Andrejevas meru tapo 2014 metais. Jo pergalė tapo šoku šalyje, kurios politikoje dominuoja prokremliška „Vieningosios Rusijos“ partija. Tačiau jis žadėjo antikorupcinę programą, ir rinkimuose, į kuriuos gyventojų susirinko negausiai, jis netikėtai iškovojo pergalę. „Manau, kad jei vyktų tikra, rimta kova su korupcija, viskas pagerėtų per metus ar dvejus“, – sako R. Andrejevas. Tačiau klausimo, ar tokia kova apskritai įmanoma dabartinėje sistemoje, jis nekomentavo.
Ankstesnis miesto meras praėjus metams po pralaimėtų rinkimų buvo suimtas, pateikus jam kaltinimus dėl korupcijos. Šiuo metu jam taikomas kardomasis kalinimas. Vietos šaltinis iš verslo srities prasitarė, kad jo areštas vargu ar buvo paskatintas nuoširdaus noro įveikti korupciją, nes teisėsaugos struktūros daug metų žinojo apie įtartinus buvusio mero sandorius. Kimrų gyventojai buvusio mero areštą sieja su nepatenkintais jo verslo partneriais, kurie tokiu būdu jam atkeršijo už pralaimėjimą rinkimuose.
Kritikai teigia, kad tokios korupcijos bylos, net jei jos ir tikros, naudojamos kaip politinis ginklas, nes kai visi korumpuoti, lengviau pareigūnus kontroliuoti iš viršaus. Dažniausiai bylos iškeliamos vidutinio ir žemiausio rango pareigūnams, o tie, kurie sugebėjo pakilti į pačią Putino „valdžios vertikalės“ viršūnę, išlieka neliečiami.
Gerokai iki pasirodant Panamos dokumentams, antikorupcijos kampanijų organizatorius Aleksejus Navalnas paskelbė ministrus ir politinį elitą kompromituojančias ataskaitas su įtikinamais įrodymais. Tačiau vietoj to, kad pradėtų tyrimą, valstybinės instancijos ėmėsi paties A. Navalno. Politikui buvo paskirtas namų areštas, o jo brolis sėdo į kalėjimą.
Šią savaitę Rusijoje turi pasirodyti dokumentinis filmas, kuriame A. Navalnas neva demaskuojamas kaip britų slaptosios žvalgybos MI6 biuro operatyvininkas, mėginantis Rusijoje sukelti revoliuciją. Šis kaltinimas pagrįstas „įrodymais“ iš „slaptos MI6 korespondencijos“, kurioje akis bado gramatinės klaidos. Pasak A. Navalno, jokie faktai, demaskuojantys V. Putiną ar jo artimus bendražygius, negali pakenkti prezidento reitingams, nes valstybinė televizija juos paprasčiausiai ignoruoja.
„Nemanau, jog 2016 metais mes galime sakyti, kad kažkokie neigiami faktai gali paveikti viešąją nuomonę Rusijos viduje, – pasakė jis. – Egzistuoja daugybė tikrų faktų apie V. Putiną, kurie, jei valstybiniai kanalai juos deramai nušviestų, visiškai sunaikintų jo reitingus. Bet taip niekada nebus.“
Egzistuoja daugybė tikrų faktų apie V. Putiną, kurie, jei būtų tinkamai išaiškinti valstybiniuose kanaluose, visiškai sunaikintų jo reitingus. Vis dėlto to niekada nebus. Vasario mėn. visoje Rusijoje nepriklausomo viešosios nuomonės tyrimų centro „Levada Center“ atliktoje apklausoje, kurios rezultatai paskelbti praėjusią savaitę, šalies gyventojų paklausta apie korupciją nacionaliniu lygmeniu.
Ketvirtadalis apklaustųjų atsakė manantys, kad Rusijos prezidentui V. Putinui pavyktų susidoroti su korupcija atsikratant korumpuotų valdininkų ir griežtinant bausmes. 44 proc. apklaustųjų atsakė, kad V. Putinas mėgina pažaboti korupciją, tačiau tikėtina, kad jam to padaryti nepavyksta, nes ši užduotis yra neįgyvendinama. 19 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad V. Putinui susidoroti su korupcija nėra paprasta, nes jo galia priklauso nuo korumpuotų valdininkų, ir vos 7 proc. apklaustųjų atsakė, kad V. Putinas nė nemėgina kovoti su korupcija, nes ji naudinga jam pačiam.
Rusijai ir toliau išgyvenant ekonominį nuosmukį, kurį didžiąja dalimi sukėlė pinganti nafta, darosi vis svarbiau spręsti korupcijos klausimą ir pasirūpinti, kad socialinėms reikmėms ir infrastruktūrai numatyti pinigai būtų naudojami pagal paskirtį.
Praėjusią savaitę Pasaulio banko parengtoje ataskaitoje teigiama, kad 20 mln. rusų, tai yra beveik septintadalis šios šalies gyventojų, šiai metais atsidurs žemiau skurdo ribos, o tai reškia, kad mėnesinės jų pajamos neviršys 9662 rublių (130 eurų).
„Šis planuojamas augimas 2016 m. sugrąžins skurdo rodiklius į 2007 m. lygmenį, nubraukdamas beveik dešimtmečio pasiekimus“, - teigiama parengtoje ataskaitoje. Kimrų gyventojų atlyginimo vidurkis siekia apie 20 tūkst. rublių (269 eurus) per mėnesį.
Gyvenimo lygiui ir toliau blogėjant vis dėlto nepanašu, kad skelbiama informacija apie rūmus primenančius ištaigingus būstus ar ofšorines sąskaitas galėtų sukelti atitinkamą protestų bangą. Už liberalaus politiškai aktyvaus internetinio burbulo ribų dauguma rusų, girdėjusių apie Panamos dokumentus, į tai niekaip nereaguoja.
Kai nepriklausoma televizija „TV Rain“ sostinės verslo rajone pakalbino Maskvos gyventojus, nemaža dalis atsakė, kad pakankamai normalu teikti pagalbą savo draugams, ir patikino nematantys nieko blogo, jei prezidentas dalį pinigų skiria vienai pusei.
Kimruose ši tema nekelia pernelyg didelio pasipiktinimo. „Klausykite, nesuprantu, kokia visų šių kaltinimų ir problemų kėlimo prasmė“, - piktinosi 42-ejų gamykloje dirbantis Jaroslavas. „Tai kas, jei V. Putinas korumpuotas? Vadovai būna dviejų rūšių: geri korumpuoti vadovai ir blogi korumpuoti vadovai, V. Putinas bent jau stengiasi, kad šaliai būtų gerai“, - neabejojo jis.