Maskva priešinasi NATO plėtrai buvusiose komunistinėse teritorijose Rytų ir Pietryčių Europoje kovojant dėl geostrateginės įtakos nuo Šaltojo karo pabaigos.
Juodkalnija, Makedonija ir Bosnija, sekdamos Albanijos ir Kroatijos pėdomis, kurios į NATO įstojo 2009 metais, siekia tapti Vakarų karinio Aljanso narėmis.
„NATO plėtrą vertinu kaip klaidą, tam tikru būdu - net provokaciją (...). Tai - neatsakinga politika, kenkianti pasiryžimui sukurti bendro saugumo sistemą Europoje, kuri būtų vienoda visiems, nepaisant to, ar šalis yra šio bloko narė, ar ne“, - paklaustas apie šių trijų šalių integraciją NATO, S. Lavrovas sakė Bosnijos dienraščiui „Dnevni Avaz“.
Kaip manoma, Juodkalnija yra arčiausiai įstojimo į NATO. Bosnijos siekį temdo etniniai barniai, kurie sulėtino reformas, o Makedonijai nepavyksta užbaigti ilgą laiką besitęsiančio ginčo su Graikija dėl pavadinimo. Tik Serbija, kuri yra, turbūt, artimiausia Rusijos sąjungininkė regione, nededa didelių pastangų dėl NATO narystės.
S. Lavrovas patvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalio viduryje vyks į Serbiją, kur bus minimos 70-osios Belgrado išlaisvinimo nuo nacių okupacijos metinės.
