Paleido šūvius į minią
Ukrainos nacionalinės gvardijos nariai sekmadienį pradėjo šaudyti į minią prie Krasnoarmeisko Rytų Ukrainoje miesto administracijos pastato, o vienas regiono sukilėlių lyderis sakė, kad yra aukų.
Kraujas Krasnoarmeiske buvo pralietas kelios valandos po to, kai dešimtys Nacionalinės gvardijos narių nutraukė balsavimą referendume dėl regiono suverenumo.
AP fotografas, kuris matė tą šaudymą, sakė, kad du žmonės nejudėdami gulėjo ant žemės, o naujienų agentūra ITAR-TASS citavo sukilėlių lyderio Deniso Pušilino žodžius, kad yra kažkiek žuvusiųjų.
Vidaus reikalų ministerija neigia informaciją, kad šiame ginkluotame konflikte dalyvavo policijos batalionas "Dnepr". Policija taip pat pradėjo tyrimą dėl "tyčinės žmogžudystės".
Sulaukė grasinimų
Vienos Rytų Ukrainos mokyklos darbuotoja korespondentams tvirtino sulaukusi grasinimų susidoroti, nes atvykusiems separatistams pareiškė palaikanti Kijevo valdžią ir mokyklos patalpose neleido įrengti balsadėžių.
Anot Donecke esančio BBC reporterio Pierso Scholfieldo, balsavimas vyksta chaotiškai, nes, nepaisant rinkimų apylinkėse esančių rinkėjų sąrašų, piliečiai gali balsuoti ir ne savo apylinkėse, daugelyje balsavimo punktų trūksta kabinų. Korespondento kalbintas žmogus tikino, kad balsavimo lapui gauti jam užteko parodyti savo pasą, nors tos apylinkės sąraše jis nebuvo įrašytas.
ITAR-TASS praneša, jog separatistai negali susisiekti su dviejų „referendumo“ komitetų atstovais Donecko regiono Krasnij Limano mieste, o Luhansko „liaudies respublikos“ atstovas Vasilijus Nikitinas neslėpė „įvairių iškilusių problemų“, įskaitant ir kovinius Ukrainos kariuomenės veiksmus.
Separatistai neatmeta galimybės surengti dar vieną „referendumą“ dėl Donecko ir Luhansko prisijungimo prie Rusijos Federacijos, taip pat žada boikotuoti gegužės 25 dieną vyksiančius Ukrainos prezidento rinkimus.
Ko labiausiai bijo balsuojantys žmonės
Vakarai ir Ukrainos vyriausybė baiminasi, jog prorusiškų separatistų inicijuoti „referendumai“ dėl regionų „nepriklausomybės“ gali vesti prie dar didesnio susiskaldymo ar net pilietinio karo, praneša „Reuters“.
Separatistų tvirtovėje Slovjanske prie balsadėžių renkantis pirmiesiems piliečiams, miesto prieigose toliau aidėjo šūviai, o balsuotojams į rinkimų apylinkes teko brautis pro padangų ir statybinių medžiagų barikadas. ITAR-TASS rašo, kad Ukrainos kariai ankstų sekmadienio rytą surengė minosvaidžių ataką prieš vieną iš sukilėlių patikros postų netoli miesto, tačiau panašu, jog separatistams tai - nė motais.
Iš viso Luhansko ir Donecko regionuose įrengtos 1 527 balsavimo apylinkės, o paruošiamuosiuose „referendumo“ darbuose dalyvavo iki 18 tūkst. žmonių. Nors pagal taisykles balsavimas turėtų tęstis iki 22 val. vietos laiku, dėl komendanto valandos daugelyje mažesnių miestelių, taip pat ir Slovjanske, balsadėžės bus užklijuojamos 20 val. vakaro.
„Norėjau ateiti kaip galėdamas anksčiau. Visi norime gyventi savo šalyje“, - korespondentams sakė 20-metis studentas iš Slovjansko.
Paklaustas, kas gali vykti po balsavimo, jaunuolis tvirtino, kad bet kokiu atveju „kils karas“.
Luhansko regione balsuojančiųjų bus klausiama, „ar jie palaiko Luhansko liaudies respublikos nepriklausomybę“, o plebiscito rezultatus žadama paskelbti jau pirmadienį.
Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas šeštadienį pareiškė, jog rytinių regionų atsiskyrimas nuo Ukrainos būtų dar vienas žingsnis bedugnės link.
Anot politiko, toks sprendimas sugriautų regionų ekonomiką, kuri sudaro apie 16 proc. viso Ukrainos bendrojo vidaus produkto. Dėl separatistinių „referendumų“ kurstymo Kijevas ir Vakarai toliau kaltina Rusiją, nors Maskva tokius kaltinimus kategoriškai neigia.
Vyksta net keli „referendumai“ vienu metu
Rinkimų apylinkės mokyklose sukilėlių kontroliuojamose teritorijose buvo atidarytos 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Jos dirbs 12 valandų, sakė separatistų vadai Donecke.
Balsavimas, vykstantis kaip du „referendumai“ Donecko ir Luhansko srityse, kur sukilėliai kontroliuoja daugiau kaip tuziną miestų, yra rimtas politinės krizės Ukrainoje eskalavimas. Ukrainos krizė sukėlė tokį Rytų ir Vakarų santykių atšalimą, kokio nebuvo nuo Šaltojo karo pabaigos.
Nors „referendumų“ rezultatą „taip“ tikriausiai pripažintų tik Rusija, jie smarkiai pakenks prezidento rinkimams, kurie Ukrainoje turi įvykti po dviejų savaičių ir kuriuos JAV bei Europos Sąjunga (ES) laiko labai svarbiais siekiant atkurti stabilumą.
„Referendumai“ vyksta Rytų Ukrainoje tęsiantis kovoms. Kijevo valdžiai stengiantis išstumti sukilėlius iš jų kontroliuojamų miestų, praėjusią naktį Slovjanske nugriaudėjo keli sprogimai.
Armija kovoja su gerai ginkluotais separatistais, kurie užsibarikadavo dviejose šį sekmadienį „referendumus“ rengiančių sričių miestuose ir miesteliuose.
Šie „referendumai“ yra „neteisėti pagal Ukrainos įstatymus ir yra bandymas toliau kurti skilimą ir netvarką“, sakoma vėlai šeštadienį paskelbtame JAV valstybės departamento atstovės Jen Psaki (Džen Psaki) pareiškime.
Šiais balsavimais „pažeidžiama tarptautinė teisė ir Ukrainos teritorinis vientisumas“, pabrėžė ji ir pridūrė, kad JAV „referendumų“ rezultatų nepripažins.
Anksčiau šeštadienį Prancūzija ir Vokietija drauge pagrasino „pasekmėmis“ Rusijai, jei prezidento rinkimai bus sužlugdyti. Panašiai kalbėjo JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), kai perspėjo automatinėmis sankcijomis ištisiems Rusijos silpstančios ekonomikos sektoriams.
Laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas perspėjo, kad balsavimas už nepriklausomybę tiems regionams būtų „žengimas į bedugnę“ ir vestų prie jų ekonomikos „visiško sunaikinimo“.
Nors sukilėliai tvirtina, kad galimybę balsuoti turės 90 proc. iš 7 mln. dviejose minimose srityse gyvenančių žmonių, separatistų kontroliuojamuose rajonuose gyvena mažiau nei pusė šių gyventojų.
Separatistai nusprendė vis tiek surengti balsavimus, nors trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai paprašė juos atidėti.
Slovjansko meru pasiskelbęs Viačeslavas Ponomariovas sakė, jog šį sekmadienį tikisi 100 proc. rinkėjų aktyvumo.
Paaiškėjus rezultatams, „pradės funkcionuoti Donecko respublika“, kuri puoselės „draugiškus santykius“ su Rusija, pridūrė jis.
Kitas sukilėlių lyderis, Romanas Liaginas, sakė: „Jei atsakymas bus „taip“, tai nebūtinai reikš, kad mes jungsimės prie Rusijos“.
Ketvirtadienį paskelbti Vašingtone įsikūrusio „Pew Research Centre“ apklausos rezultatai rodo, jog 70 proc. ukrainiečių Rytų Ukrainoje nori likti vieningoje šalyje, o 18 proc. pritaria atsiskyrimui.