Pateikiame visą jos tekstą:
Leidinys priduria, kad jei ne šis chaosas, raketa „žemė–oras“ nebūtų buvusi paleista į keleivinį lėktuvą.
Pradžioje Rusijos vyriausybė nesiuntė reguliarios kariuomenės karių į Ukrainą. Ji siuntė pasipelnyti siekusius samdytus karius ir saugumo tarnybų specialiosios paskirties būrio pareigūnus, tokius kaip Igoris Strelkovas – vyriausiasis vadas Donecke ir Rusijos slaptosios policijos pulkininkas, kariavęs abiejuose karuose Čečėnijoje – ir Vladimiras Antiufejevas, Donecko „premjero pavaduotojas“, 1991 m. vadovavęs operacijai, kai Latvijos KGB mėgino nuversti nepriklausomos Latvijos vyriausybę.
Padedami vietos galvažudžių, šie rusų saugumiečiai užimdavo policijos nuovadas, vyriausybinius pastatus ir kitus politinės valdžios simbolius siekdami delegitimizuoti Ukrainos valstybę.
Šią užduotį vykdyti jiems padėjo Rusijos vyriausybė ir valstybės kontroliuojamos šalies žiniasklaidos priemonės, kurios nuolat šmeižė Ukrainą ir jos „nacistinę“ vyriausybę.
Praeitą savaitę Rusijos žiniasklaidos pranešimai apie Ukrainą pasiekė naują isterijos ribą, kai buvo paskelbtos išgalvotos istorijos apie vaiko nukryžiavimą bei dokumentinė medžiaga, kurioje Ukrainos kariuomenės vykdoma šalies gynyba prilyginta genocidui Ruandoje.
Šioje nevienareikšmėje ir nestabilioje situacijoje rusai į Ukrainą ciniškai nukreipė sunkiųjų ginklų srautą: automatus bei artileriją ir galiausiai tankus, transporterius su ginkluotais kovotojais ir priešlėktuvines raketas.
Pastarosiomis dienomis separatistų pajėgos atvirai naudojo nešiojamas oro erdvės gynybos sistemas (MANPAD) ir gyrėsi numušę didelius Ukrainos krovininius lėktuvus, neabejotinai su specialistų iš Rusijos pagalba. Pranešama, kad ketvirtadienio popietę I. Strelkovas internete gyrėsi numušęs dar vieną karinį lėktuvą, ir tik vėliau susigriebė, jog tai buvo keleivinis MH17 reiso lėktuvas.
Įrašas tinklaraštyje buvo pašalintas. Birželio pabaigoje keli skirtingi Rusijos žiniasklaidos šaltiniai paskelbė separatistų neva užgrobtų priešlėktuvinių raketų kompleksų „Buk“ nuotraukas tačiau raketos, greičiausiai, buvo Rusijos dovana separatistams. Šie įrašai taip pat buvo pašalinti.
Štai kontekstas, kuriame į keleivinį lėktuvą buvo paleista raketa „žemė–oras“: aplinka, kurioje nepaisoma įstatymų, neprofesionalūs kariai, kurie tikriausiai nelabai moka šifruoti radarų signalus, nihilistinis požiūris į žmogaus gyvybę, jos ignoravimas, tarptautinių normų, taisyklių ir standartų paniekinimas.
Dar vienas svarbus faktas: Rytų Ukrainoje nebuvo jokių Ukrainos vyriausybės kontroliuojamų oro erdvės gynybos sistemų, nes separatistai neturi lėktuvų.
Iki šiol šie ne visuotinai pripažinti metodai Rusijai tiko. Jie pakirto Ukrainos vyriausybės pasitikėjimą ir blaškė jos dėmesį, o užsienio šalių, ypač Europos vyriausybės galėjo apsimesti, kad nieko nevyksta. Nes tai nebuvo „tikras“ karas, jis galėjo būti apibūdinamas kaip „vietos lygmens“, „kontroliuojamas“, jis galėjo likti Europos užsienio politikos ar bet kurios šalies užsienio politikos prioritetų sąrašo pabaigoje.
Be visų kitų padarinių, Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofa padėjo tašką pasakai „tai ne karas“ – ir rusams, ir Vakarams. Tragiška tai, kad šiame nestandartiniame kare –„ne kare“ žuvo 298 žmonės, dauguma jų europiečiai. Daugiau nebegalime apsimesti, kad nieko nevyksta ir kad tai neturi poveikio pasauliui už Donecko ribų. Rusai taip pat nebegali apsimetinėti.
Išsisklaidžius pasakos iliuzijai, išryškės tikrieji kai kurių dalykų kontūrai. Visų pirma, turi paaiškėti, ar 2014 m. Vakarai yra tokie pat vieningi ir pasiryžę sustabdyti terorizmą, kaip prieš 26 metus. Kai 1988 m. Libijos vyriausybė susprogdino „Pan Am“ lėktuvą virš Lokerbio miestelio Škotijoje, Vakarai susitelkė krūvon ir izoliavo Libijos režimą.
Ar sugebėsime taip pat pasielgti ir dabar, ar vis dėlto dauguma žmonių pasiduos pagundai šią tragediją paaiškinti kaip „tragišką atsitiktinumą“, o tyrimo, kuris neišvengiamai bus prieštaringas, išvadas atmesti kaip „negalutines“?
Nebeužtenka tiesiog pareikšti, kaip prezidentas Barackas Obama, kad Ukrainoje turi būti nutraukta ugnis. Visų pirma reikia iš Ukrainos išvesti Rusijos samdytus karius, išvežti ginklus ir nutraukti Rusijos tiekiamą paramą separatistams. Vakarai – ir pasaulis – turi siekti, kad Rytų Ukrainoje būtų atkurtas Ukrainos valstybės suverenitetas, ir neleisti, kad tęstųsi dar vienas įšaldytas konfliktas.
Taip pat paaiškės kai kurie įdomūs faktai apie Rusijos prezidentą. Kol kas Rusijoje nesimato jokių šoko ar gėdos ženklų. Tačiau, tiesą sakant, ši tragedija yra galimybė Vladimirui Putinui pasitraukti iš klampios košės, kurią jis užvirė Rytų Ukrainoje.
Jis turi puikią dingstį pasmerkti separatistų judėjimą ir nutraukti jo aprūpinimą. Jei jis to nepadarys, bus aišku, kad V. Putinas išlieka pasišventęs nihilizmui ir chaosui, kuriuos jis pats sukėlė Donecke. Galima numanyti, kad panašų chaosą jis ketina sukelti ir kitur. O jei mes jo nesustabdysim, turim būti pasirengę chaoso plitimui.