Valstybinė žiniasklaida transliuoja išsyk atpažįstamus sovietinius paveikslėlius, demonstruojančius moksleivius su dujokaukėmis, ir ragina žiūrovus rasti artimiausią slėptuvę nuo bombardavimo, „kol dar nevėlu“.
Tačiau, nors šie pranešimai ir didina Vakarų baimes dėl galinčio kilti naujo Šaltojo karo, paprasti Rusijos žmonės neatrodo sunerimę.
Net Kaliningrado, itin militarizuotos Rusijos srities, kuri turi sienas su NATO narėmis Lenkija ir Lietuva, gyventojai šias žinutes supranta kaip paprastą pozą.
Baltijsko uostamiestis, kuriame įsikūręs Rusijos Baltijos laivynas, atrodo mieguistas. Vieną rytą šalia prieplaukos sėdėjo vienintelis žvejys, o kitoje įlankos pusėje jūreiviai dažė raketinį laivą.
„Tai juokinga, nes niekas čia neplanuoja nieko pulti, – sakė Olga Ziukina, kuri su savo 16 mėnesių sūneliu maitino gulbes. – Manau, mūsų prezidentas yra protingas ir jam nėra reikalo duoti tokių įsakymų.“
Kaimyninėje Lenkijoje liepą NATO surengė aukšto lygio viršūnių susitikimą. Aljanso karių yra dislokuota Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, nes Rusijos keliama įtampa vis auga. Jungtinės Valstijos kitąmet į Lenkiją atsiųs dar tūkstantį karių. Jos susirūpinimas dėl nepageidaujamos akistatos su Rusija lėmė JAV prezidento Baracko Obamos nenorą veltis į Sirijos pilietinį karą.
Antradienį laikraštyje „The Guardian“ paskelbtame interviu su Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos MI5 vadu, jis sakė, kad Rusija Vakarams kelia vis didesnę grėsmę.
„Ji naudojasi visais valstybiniais organais ir galiomis, kad išstumtų savo užsienio politiką į užsienį vis agresyvesniais būdais – per propagandą, šnipinėjimą, ardomąją veiklą bei kibernetines atakas, – sakė Andrew Parkeris. – MI5 darbas yra pastoti tam kelią.“
Savo ruožtu Rusija šiemet jau surengė nemažai Baltijos laivyno pratybų, per kurias jūrininkai praktikavosi išsilaipinti sausumoje, laivai laidė raketas „žemė-oras“, naikintuvai mėtė bombas, kariai į nelaisvę ėmė diversantus narus.
Praėjusį mėnesį Maskva Kaliningrade dislokavo branduolinį užtaisą galinčių nešti mažojo nuotolio raketų kompleksus „Iskander“. Šios raketos yra skirtos tiksliam taikinių sunaikinimui 50–500 kilometrų nuotoliu. Tokios jų galimybės leistų Rusijai taikytis į objektus, esančius kaimyninėse valstybėse NATO narėse – Baltijos šalyse, Lenkijoje ir pietų Švedijoje.
Maskva taip pat nevengia kalbėti apie karą. Rusijos valstybinė televizija pateikia NATO pratybas kaip Vakarų agresyvių ketinimų liudijimą. Naujienų leidiniai pilni džiugių pranešimų apie raketų bandymus, o Maskvos pareigūnai su pasididžiavimu pranešė, kad miesto slėptuvės nuo bombų gali sutalpinti visus 12 mln. sostinės gyventojų.
„Pakask vos kelių minučių rasti slėptuvę, kuri išgelbės jūsų gyvybę – septynios minutės, jei tiksliau, per kurias nusileis potencialaus priešininko artimiausios raketos“, – sakė televizijos NTV reporteris, o už jo ekrane buvo rodoma klykianti minia, ieškanti slėptuvės.
Tai prideda svarumo nuogąstavimams dėl vis dažnesnių karinių pratybų.
36 metų Olegas Skvorcovas, verslo konsultantas iš Kaliningrado, pasakojo, kaip šalia esančioje Lietuvoje šventė savo žmonos gimtadienį – buvo graži, saulėta diena idiliškoje pievoje, kurioje šokinėjo triušiai. „Ir tada išgirdome trinktelėjimą, tai raketa nuskriejo Kaliningrado link. Paaiškėjo, kad mūsų vaikinai dalyvavo pratybose, o lietuviai nusprendė surengti savo“, – sakė jis. „Buvo tikrai baisu. Taip buvo tik kartą, bet nenoriu taip jaustis visą laiką“, – pridūrė jis.
Aleksejus Milovanovas, nepriklausomo naujienų portalo „NewKaliningrad.Ru“ vyriausiasis redaktorius nesutinka, kad kariuomenė demonstruoja „žvanginimą ginklais“, tačiau sako, kad supranta, kodėl Kaliningrado kaimynai iš Vakarų sunerimę.
„Jei laikote ginklą namie, žinote, kad jį turite ir kažkam nutikus galite jį panaudoti, – sakė jis. – Tačiau jei su tuo ginklu kasdien išeinate į prieangį ir visiems jį rodote, žmonės pradės į jus žiūrėti kreivai.“
Tiesą sakant, kai kurie rusai baiminasi dar vieno Šaltojo karo – tokių žmonių yra 27 proc., kaip rodo praėjusį mėnesį nepriklausomos agentūros „Levada“ šalies mastu atliktos apklausos rezultatai. Joje dalyvavo 1 600 respondentai iš 48 Rusijos regionų, o paklaidos tikimybė yra 3 procentiniai punktai.
„Žinoma, esu sunerimusi“, – sakė Natalija Bezprozvanaja, 43 metų virėja, gyvenanti labiausiai į vakarus nutolusiame Rusijos taške, vos už 7 minučių kelio keltu nuo Baltijsko. „Tiesą sakant, esu truputį išsigandusi, nes jie tiek daug apie tai šneka per televiziją“, – pridūrė ji.
Tačiau dauguma Kaliningrado gyventojų teigia, kad jų gyvenimas teka įprasta vaga.
„Čia to nejauti. Viskas televizijoje“, – sakė Jurijus Velikockis, į atsargą išėjęs karinio laivyno kapitonas, kuris dabar užsiima gintaro apdirbimu.
„Nejaučiu, kad ruoštumėmės karui. Jam ruošiamasi ne taip. Čia tik paprastas nervų karas“, – pridūrė jis.