AfD buvo įkurta prieš trejus metus, jos augimą paskatino migrantų krizė Europoje ir maždaug milijono migrantų, daugiausiai musulmonų, atvykimas į Vokietiją 2015 m. Partija neatstovaujama federaliniame parlamente Berlyne, bet turi narių pusėje iš 16 regioninių parlamentų. Pagal gyventojų nuomonių apklausas AfD remia 14 proc. vokiečių, todėl ši partija kelia rimtą iššūkį kanclerės Angelos Merkel (Angela Merkel) konservatoriams ir kitoms partijoms prieš 2017 m. federalinius rinkimus.
Sekmadienį, antrąją AfD suvažiavimo dieną, dauguma iš 2 tūkst. jos narių pasveikino raginimus imtis priemonių prieš "islamo galios simbolius" ir nušvilpė idėją ieškoti dialogo su Vokietijos musulmonais.
"Islamas mums svetimas dėl to, kad nesiremia religijos laisvės principu taip, kaip krikščionybė", - pareiškė Hansas-Thomasas Tillschneideris, AfD politikas iš Saksonijos-Anhalto, o jo žodžiai buvo sutikti aplodismentais.
AfD manifesto skyriuje "Islamas nėra Vokietijos dalis" reikalaujama uždrausti minaretus ir burkas. Sekmadienio debatų metu vienas partijos narys kvietė ieškoti geresnio supratimo su musulmonais, tačiau buvo garsiai nušvilptas.