Neilgai trukus po to, kai separatistai paskelbė, jog didžioji dauguma referendume balsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos, atstovė spaudai prunkštelėjo nuo minties, kad rezultatai bus paskelbti praėjus trims valandoms.

Iš tiesų, kaip? Nors kelios visuomenės nuomonės apklausos praėjusią savaitę parodė, kad mažuma rytų Ukrainos gyventojų nori pasekti Krymo pavyzdžiu ir atsiskirti, referendumas Donecke, - viename iš dviejų tolimiausių rytinių Ukrainos regionų, kuriame praėjusį sekmadienį vyko balsavimas, - buvo su iš anksto nulemtais rezultatais.

Denisas Pušilinas
Tariamo referendumo procedūroms vadovavo Denisas Pušilinas – buvęs kazino krupjė, dabartinis pasiskelbusios Donecko respublikos vienas iš pirmininkų. Referendumas vyko pagal Kremliaus taisykles: ciniškos strategijos ir rusiško stiliaus tariamos demokratijos žaidimai, o ne tokių organizacijų, kaip JTO ar Tarptautinis rinkimų sistemų fondas nustatyti rinkimų modeliai.

Separatistai pasitelkė dabar jau žinomas priemones – savaites truks ginkluoti banditiški bauginimai, oponentų grobimai ir žudymai, kartotiniai balsavimai, iš anksto užpildyti balsavimų biuleteniai, prirašant pavardžių į nepakankamus rinkimų žiniaraščius ir leidžiant bet kam, pasirodžiusiam rinkimų punkte su ukrainietišku pasu, įmesti biuletenį.

Tokiomis aplinkybėmis separatistai buvo nuosaikūs su rinkimų rezultatais: 89 proc. dauguma už atsiskyrimą, 10 proc. prieš ir 74,7 proc. dalyvavusiųjų. Sovietinio stiliaus dauguma, bet ne tokia didžiulė, kaip kovą 97 proc. balsavusių už Krymo atsiskyrimą.

Kaimyniniame Luhanske, viename iš skurdžiausių Ukrainos regionų, kur buvo taikomos panašios balsavimo taktikos, tenykštis lyderis Valerijus Bolotovas bent jau turėjo padorumo pasakyti, kad iš tiesų skaičiuojami balsai ir rezultatai bus paskelbti pirmadienį. Luhansko separatistai surinko 79 proc. balsų.

Iš anksto esant nulemtiems rezultatams, rengiantis referendumams separatistų lyderiai kalbėjo apie planus po atsiskyrimo – arba Donecko sritis laikysis savų įstatymų su glaudžiais protektorato ryšiais su Rusija, arba greitai perims Maskvos įstatymus. Kitaip tariant, paseks Krymo pavyzdžiu ir bus aneksuotas arba taps Ukrainos Padniestre – nepripažinta valstybe, oficialia Moldovos dalimi prie Ukrainos sienos.

Praėjusį pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje D. Pušilinas paskelbė, kad Donecko regionas prašys Maskvos apsvarstyti regiono prijungimą. V. Bolotovas šiuo požiūriu buvo paslaptingiausias iš rytų Ukrainos lyderių. Paklaustas ar po referendumo Luhanskas įsives savus įstatymus, ar laikysis Maskvos įstatymų, atsakė: „Žmonės gegužės 11 atsakys į klausimą, ar nori būti respublika, ar prisijungti prie Rusijos. Aš negaliu jums atsakyti.“

Kaip ir Donecke, biuletenyje Luhanske buvo vienas klausimas – ar regionas turėtų paskelbti nepriklausomybę, ar ne. Veikiausiai Rusijos prezidentui V. Putinui teks pasitelkti aiškiaregystę, kad sužinotų, ką žmonės iš tiesų galvoja.

Milicija Donecke neturėjo abejonių dėl referendumo rezultatų. Daugumoje Donecko srities miestų milicija arba palaikė separatistų pusę, t. y. slapta bendrininkavo žudant ir grobiant, arba apsimetė, kad nepastebi aplink tvyrančio chaoso. Milicija praktiškai neslėpė, ko nori – Rusijos aneksijos.

Tada jų atlyginimas būtų keliskart didesnis už dabartinį, toks, kaip ir rusų policininkų – apie 200 – 250 dolerių (500 – 629 Lt) per mėnesį. Jie abejoja, ar nepriklausoma respublika būtų dosnesnė.

„Mano pusbrolis yra policininkas Rostove prie Dono, jis gerai gyvena“, – sakė Kramatorsko milicininkas Michailas, kuris stebėjo, kaip neblaivūs kaukėti ginkluoti asmenys stabdė automobilius prie patikros punkte degančių padangų netoli mažo oro uosto.

Dalis separatistų sako, kad svarstom antro referendumo dėl prisijungimo prie Rusijos galimybė, bet kol kas sprendimo nepriėmė. Jei priims, tikriausiai prezidentas Putinas neliks abejingas. Rusijos lyderis jau kalbėjo apie Katerinos didžiosios Naująją Rusiją, kurioje buvo ne tik Doneckas ir Luhanskas, bet visa pietrytinė Ukrainos dalis iki Odesos.

Tačiau antro referendumo gali ir neprireikti – ne tik todėl, kad separatistams nerūpi formalumai, bet todėl, kad de facto įvykiai gali padaryti de jure procedūrą nereikalingą. Kijevo vyriausybė paskelbė plebiscitus nusikalstamu farsu. Dabar kyla klausimas – ar jie siųs daugiau kovotojų į Ukrainos laukinius rytus? O kas nutiks, jei siųs? Ar tada per sieną pervažiuos rusų tankai ginti etninių rusų nuo sunkios Kijevo rankos, o tada antras referendumas dėl aneksavo bus nebereikalingas?