Vienas iš pagrindinių praėjusiais metais išrinktos konservatyvios vyriausybės tikslų yra sugriežtinti šalies prieglobsčio politiką. Ministro pirmininko Petterio Orpo vadovaujama vyriausybė yra pareiškusi, kad nori pertvarkyti imigracijos įstatymus taip, jog jie būtų panašūs į galiojančius kaimyninėse Šiaurės šalyse.
„Siūlomos įstatymų pataisos prisideda prie vyriausybės tikslo padidinti saugumą, užkirsti kelią su imigracija susijusiam piktnaudžiavimui ir sustiprinti visuomenės taisyklių laikymąsi“, – spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen.
Vyriausybė planuoja įtvirtinti naują pasienio procedūrą prieglobsčio prašytojams, siekiant „sustiprinti nepagrįstų prašymų nagrinėjimą ir prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, grąžinimą“, pranešime nurodė vyriausybė. Prieglobsčio prašytojas turėtų „likti prie sienos, kol vyksta prašymo nagrinėjimas“, tad būtų apribojama tokių asmenų teisė judėti Suomijoje.
Pasak M. Rantanen, šie pokyčiai leistų „suintensyvinti ir paspartinti“ prieglobsčio suteikimo procedūrą, siekiant „pagreitinti asmenų, laikomų grėsme nacionaliniam saugumui, grąžinimą“.
Pilietybės suteikimo procedūros reforma
Taip pat buvo pristatyti pilietybės suteikimo procedūros pakeitimai, įskaitant privalomos gyvenimo Suomijoje trukmės prailginimą nuo dabartinių penkerių iki aštuonerių metų, norint pateikti atitinkamą prašymą.
Be to, vyriausybė paskelbė apie pataisas, kuriomis siekiama „neleisti, kad prieglobsčio prašytojai pereitų prie prašymų teikimo procedūros darbo ar išsilavinimo pagrindu, jog būtų galima kreiptis dėl leidimo gyventi“.
M. Rantanen sakė, kad po vasaros turėtų būti pristatyti papildomos su imigracija susijusios teisės aktų pataisos.
Tuo metu Suomijos vyriausybė nurodė, kad rengia įstatymo projektą, kuris leistų jai „riboti tarptautinės apsaugos prašymų priėmimą“, reaguojant į migrantų antplūdį prie rytinės sienos.
Ši Šiaurės šalis gruodžio viduryje uždarė savo rytinę sieną, nuo rugpjūčio suskaičiavus beveik 1 000 migrantų, be vizų atvykusių per sienos su Rusija perėjimo punktus.
Suomija ir Rusija turi 1 340 km ilgio sieną. Helsinkis teigia, kad dėl prieglobsčio prašytojų antplūdžio atsakinga Maskva. Ši tai neigia. Suomija keletą kartų pratęsė sienos uždarymo terminą, kol galiausiai balandžio pradžioje pranešė, kad perėjimo punktai liks uždaryti „iki tolesnio pranešimo“.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. abiejų šalių santykiai pašlijo. Pernai Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio neutralumo ir prisijungė prie NATO.
