Narai šeštadienį sakė matę per iliuminatorių tris plūduriuojančius kūnus vienoje keleivių kajutėje, tačiau negalėję jų ištraukti, nurodė pakrančių sargyba.
Gedintiems tėvams ir kitiems žmonėms, susirinkusiems mokyklos sporto salėje Čindo uostamiestyje, kuriame įsikūręs paieškų ir gelbėjimo operacijos centras, šeštadienį pirmąkart buvo parodyti nuskendusio kelto vaizdai, nufilmuoti drumstame vandenyje.
Vaizdo įraše, kurį matė dingusiųjų artimieji ir žurnalistai, nematyti jokių kūnų.
„Prašome iškelti laivą, kad galėtume ištraukti kūnus“, – moteris, prisistačiusi moksleivio Kang Hyucko motina, per mikrofoną sakė sporto salėje, kur šimtai žmonių apsistojo po trečiadienio rytą įvykusios kelto katastrofos.
„(Prezidentė) Park Geun-hye (Pak Gungjė) turėtų dar kartą čia atvykti“, – pridūrė moktina.
Šalies vadovė ketvirtadienį jau buvo atvykusi į Čingdo susitikti su aukų ir dingusiųjų artimaisiais.
Dauguma iš 273 dingusių žmonių yra vaikai, lankę vieną vidurinę mokyklą netoli sostinės Seulo. Kai kurie tėvai davė savo DNR mėginius, kad gelbėtojai galėtų atpažinti rastus kūnus.
Trys plaukiojantys kranai atvyko į vietą, kurioje nuskendo keltas, tačiau jie dar nebuvo pradėti naudoti, o nariai iki šiol nesugebėjo patekti į laivo vidų dėl stiprios srovės ir drumsto vandens.
Šeštadienio popietę orai pablogėjo, todėl narų darbai gali įstrigti.
Narai mėgino išdaužti kajutės, kurioje šeštadienį pastebėjo tris lavonus, langą, tačiau nesugebėjo to padaryti, nurodė pakrančių sargyba.
Pakrančių sargybos atstovas Kim Jae-inas sakė, kad kranai pradės darbą, kai narai nuspręs, jog tai daryti bus saugu.
„Iškelti laivą nereiškia, kad jie jį visiškai ištrauks iš jūros. Jie gali jį pakelti 2–3 metrus virš jūros dugno“, – aiškino pareigūnas.
Kol kas nežinoma, kodėl keltas „Sewol“ apvirto ir nuskendo, tačiau tyrėjai sutelkė dėmesį į jo atliktą staigų posūkį, kuris galėjo nulemti krovinių pasislinkimą.
Laivas apvirto esant ramiai jūrai judriame maršrute, už maždaug 25 kilometrų nuo kranto. „Sewol“ plaukė iš šiaurės vakarinio Inčono uosto į pietinę kurortinę Čedžu salą.
Laivo kapitonui, 69-erių Lee Joon-seokui gresia penki kriminaliniai kaltinimai; jis suimtas šeštadienį kartu su dviem kitais savo įgulos nariais, nurodė pakrančių apsaugos pareigūnai.
Kai laivas ėmė svirti Lee Joon-seokas nebuvo nei prie vairo, nei kapitono tiltelyje, nors, anot jo įgulos, vėliau jis mėgino atitiesinti keltą.
Pasak liudininkų, jis ir kiti įgulos nariai spruko iš laivo anksčiau negu buvo duotas įsakymas keleiviams gelbėtis.
Tarp suimtųjų yra ir trečiasis šturmanas, kuris nelaimės metu buvo prie šturvalo.
Jau 20 metų tarnaujantis keltas regis buvo tinkamas plaukiojimui, kaip rodo apžiūros dokumentai. Juos iš laivo savininkų, firmos „Chonghaejin Marine Co Ltd“ bei kelto krovą prižiūrinčios bendrovės, paėmė policija.
Pasak naujienų agentūros „Yonhap“, keltu gabenta 180 transporto priemonių ir 1157 tonos krovinių. Dalis krovinių buvo konteineriuose, sukrautuose priekiniame denyje.
Mokinių giminaičiai ir draugai susirinko ir prie „Danwon“ vidurinės mokyklos Ansano mieste. Tarp išsigelbėjusių iš kelto buvo ir šios mokyklos direktoriaus pavaduotojas, 52-ejų Kang Min-gyu, bet vėliau jis pasikorė netoli gimnazijos. Jį policija aptiko penktadienį ir paskelbė ištrauką iš jo atsisveikinimo laiško, parašyto dviejuose lapuose.
„Sudeginkite mano kūną ir išbarstykite mano pelenus virš nuskendusio kelto. Gal aš kitame gyvenime galėsiu būti dingusiųjų moksleivių mokytoju“, – parašė jis.
Užuojautą pareiškė ir popiežius
Popiežius Pranciškus šeštadienį pareiškė užuojautą dėl Pietų Korėjoje anksčiau šią savaitę įvykusios kelto katastrofos, per kurią žuvo bent 29 žmonės, tačiau dar 273 žmonės iki šiol nerasti.
„Prašau, prisidėkite prie manęs maldose už kelto katastrofos Korėjoje aukas ir jų šeimas“, – sakoma žinutėje, paskelbtoje oficialioje pontifiko paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ (@pontifex).
Pranciškus rugpjūtį ketina surengti penkių dienų vizitą Pietų Korėjoje, kurioje gyvena daugiau nei 5 mln. katalikų, sudarantys apie 10 proc. šalies gyventojų.
Jis bus pirmasis Aziją, išskyrus Artimuosius Rytus, aplankęs Katalikų Bažnyčios vadovas nuo Jono Pauliaus II. Pranciškaus pirmtakas Benediktas XVI per aštuonerius savo vadovavimo metus į tą regioną nebuvo nukeliavęs.