Britų sprendimas sukrėtė visą pasaulį – net JK pasitraukimo iš ES šalininkai atrodė priblokšti. „Kalbant atvirai, esu šiek tiek ištiktas šoko, nes mes iš tikrųjų nubalsavome už pasitraukimą, nemaniau, kad taip gali nutikti“, - BBC teigė už pasitraukimą iš ES balsavęs britas.
Be jokios abejonės, šiuo metu pasigirsta daugybė perdėtų svaičiojimų šiuo klausimu, tačiau vis dėlto daugeliui tikrai rūpi, ką gi šis britų sprendimas iš tiesų reiškia ir kokios bus šio referendumo pasekmės po penkių mėnesių ar penkerių metų.
Paprašyti pateikti komentarą šiuo metu itin aktualiu klausimu kai kurie gerai visame pasaulyje žinomi užsienio politikos, istorijos ir ekonomikos ekspertai tikina manantys, kad tai tik pradžia. „Brexit“ gali tapti signalu nubusti arba gali pasikartoti 1933-ieji (1933 metais Vokietijos kancleriu buvo paskirtas Adolfas Hitleris - DELFI red.past.)“, - teigė Danielle Pletka iš „American Enterprise Institute“.
Vienas iš „Center for Economic and Policy Research“ vadovų Deanas Bakeris situaciją linkęs vertinti optimistiškiau ir teigia, kad „Brexit“ sugrąžins Europą į žemų nedarbingumo ir ekonomikos augimo rodiklių kelią. Kaip gi JK referendumo rezultatai paveiks JAV prezidento rinkimus? „Brexit“ Amerikos politikai turės tiek pat įtakos, kiek B. Obamos kelionė į Jungtinę Karalystę paveikė referendumą dėl „Brexit“, t. y. jokios“, - įsitikinęs Ianas Bremmeris iš „Eurasia Group“. Štai dar kelios „Brexit“ ekspertų nuomonės ir prognozės.
Po penkerių metų Jungtinės Karalystės nebebus
„Per artimiausius penkis mėnesius JK nuskurs, tikėtina, kad išgirsime raginimų rengti referendumus ir kitose ES šalyse, britai turės naują ministrą pirmininką. Nors kitos rinkos didžiąja dalimi bus jau atsigavusius, nusilpęs svaras prisidės prie ekonominių negandų Japonijoje, Europoje ir kai kuriose kitose šalyse. Jei šis užkratas pasieks JAV, tai pakenks Hillary Clinton ir bus naudinga Donaldui Trumpui.
Po penkerių metų JK nebeliks, Škotija taps nepriklausoma ir įstos į ES. Mažiau tikėtina, tačiau vis dėlto gali taip nutikti, kad Šiaurės Airija prisijungs prie Airijos. Dar kelios šalys išstos iš ES, kurios pagrindą tuo metu sudarys euro zona ir išorinis su Briuseliu ryšius pakoregavusių šalių žiedas. Vis rečiau bus minimas ypatingas JAV ir JK siejantis ryšys, o Jungtinės Valstijos partnerystę glaudins su kitomis valstybėmis, esančiomis kituose regionuose.
„ES su tvirtu atgaivintų Prancūzijos ir Vokietijos partnerystės pagrindu“, - savo vizija pasidalijo vyriausiasis ekonomistas Mohamedas A. ElErianas iš „Allianz“. Po penkių mėnesių JK Konservatorių partiją suvienys naujas lyderis, pakeisiantis buvusį ministrą pirmininką Davidą Cameroną ir paruošiantis šalį rinkimams. Diskusijos su ES dėl asociacijos sutarties, kuri turėtų pakeisti JK narystės ES sutartį bus tęsiamos, tačiau vyks lėtai, nes dalis ES šalių narių spęs savo pačių vidinės problemas.
Bendras ekonomikos augimas bus sulėtėjęs, finansų rinkų nestabilumas didės, vis dažniau bus pripažįstama, kad centrinių bankų efektyvumas mažėja. Optimistai vis dėlto tikisi, kad susiklosčiusi situacija privers nubusti Vakarų politikus, kurie pagaliau ims vykdyti savo įsipareigojimus, o pesimistai savo ruožtu baiminasi, kad mūsų visų laukia nuosmukis ir finansinė suirutė.“ – prognozavo ekonomistas.
„Nors suprantu argumentą dėl to, kad britų referendumo rezultatai gali teigiamai atsiliepti D. Trumpo kampanijai, toks vertinimas būtų nepakankamai platus žvelgiant į potencialią įtaką lapkričio mėn. vyksiantiems rinkimams JAV. Kadangi JK ir ES neišvengiamai susidurs su ekonomikos sulėtėjimo ir finansinio nestabilumo problemomis, tikėtina, kad rinkėjai daugiau dėmesio skirs abiejų kandidatų į JAV prezidento postą pristatytiems ekonomikos planams. Tai neabejotinai būtų naudinga H. Clinton, nes jos požiūris į ekonomiką ir finansus nuoseklesnis ir atrodo rimtesnis. Po penkerių metų JK bus atgavusi ekonominį ir finansinį pagrindą ir judės pirmyn. Tiesa, kelios kitos ES šalys narės bus taip pat išstojusios iš ES, kuri tuo metu jau bus kur kas lengviau suvaldoma ir harmoninga, o jos pagrindu ir vėl taps Vokietijos ir Prancūzijos partnerystė. Mažesnė ir labiau atsidavusi idėjoms ES bus pajėgi siekti dar glaudesnės sąjungos“, - tęsė M. A. ElErianas.
„Brexit“ gali tapti signalu nubusti arba 1933-ųjų pasikartojimu
„Visi teigiantys, kad žino, kas bus po penkių mėnesių ar po penkių metų, meluoja. Egzistuoja didelis pavojus – JK gali suskilti. Kitos ES šalys narės gali sekti „Brexit“ pavyzdžiu ir taip pat siekti atsiskyrimo.
Tiesa, viso to gali nebūti, ES gali atgauti protą ir vėl tapti bendra rinka, kurios pageidauja didelė ES šalių narių dalis. Daug kas priklauso nuo ES ir JK vadovybės veiklos kokybės. Jei bus imtasi dabartinio JAV prezidento Baracko Obamos vadovavimo principo, kai problemos sprendžiamos bausmėmis ir grasinimais, kils didelis sąmyšis. Išmintingi vadovai išmoks „Brexit“ pamokas ir pripažins, kad šalių narių suverenumo eskalavimas – ne pats geriausias signalas. Tada jie rimčiau imsis su imigracija susijusių problemų ir spręs pabėgėlių klausimą, kuris drumsčia ramybę daugybei ES šalių narių gyventojų. Tai reiškia ES užsienio politikos gaivinimą ir realių problemos sprendimų paieškas dėl tebesitęsiančio košmaro Sirijoje.
Jei šalių lyderiai spręs realias problemas, o ne praktikuos tuščia populizmą, t. y. ieškos būdų pažaboti milžiniškus pabėgėlių srautus, didėjantį skurdą ir žmonių jaučiamą pyktį valdžios atstovams, „Brexit“ taps signalu nubusti. Kitokiu atveju gali pasikartoti 1933 m. scenarijus, ne vienerius metus trunkanti netinkama politika, pyktis, pavojingi sprendimai, izoliacija ir visi kiti blogi dalykai. Taigi viskas priklauso nuo vadovų pasirinkimų.
„Rusija džiūgaus, jei Vakarai susiskaldys“, - mano Johnas McLaughlinas iš Johno Hopkinso pažangių tarptautinių studijų aukštosios mokyklos, 2004 m. laikinai ėjęs JAV centrinės žvalgybos vadovo pareigas. Jo manymu, po penkių mėnesių ES vis dar mėgins susivokti, kas gi iš tikrųjų vyksta. Lenkija, Čekija, Vengrija ir galbūt Nyderlandai stebės britus, domėsis, ar jiems vis dėlto pavyks pasiekti užsibrėžtų tikslų.
Jei paaiškėtų, kad JK tenkantys iššūkiai suvaldomi, šios šalys gali žengti tokiu pat keliu. Jei britų scenarijų pakartoti norės ir kelios kitos ES šalys, po penkerių metų 60 metų trukusiam eurointegracijos eksperimentui, skirtam istoriniams konfliktams malšinti, iškils rimtas pavojus. Didžiausia Europos kontinento valstybė ir daugiausiai įtakos turinti galia Vokietija bus pasiruošusi dominuoti tiek ekonominėje, tiek ir politinėje erdvėje, o Rusija savo ruožtu būtų patenkinta, jei Vakarai skiltų, o dar labiau ją džiugintų galimybė paspausti pažeidžiamas NATO vietas.
„Galėtume stebėti, kaip Europos šalys daro tai, ką darė šimtmečius, - fiziškai atakuotų viena kitą“, - teigia ekonomistas iš Bostono universiteto Laurence’as Kotlikofas. „Brexit“ atspindi didelę, potencialiai ilgalaikę tragediją, ištikusią ne tik JK, bet ir tiek ES, tiek ir visą pasaulį. Tai, kad adekvačiai atrodantis politikas kurstė balsavimą, siekdamas politinio pranašumo, naiviai tikėdamasis, kad rezultatai jam bus palankūs, atima žadą.ver
D. Camerono klaida neišvengiamai pateks į Gineso rekordų knygą. Taigi po penkių mėnesių galimai stebėsime, kaip britų eksportuotojai perkelia savo verslus į žemyninę Europos dalį tam, kad išvengtų ES mokesčių tarifų, o šiuo metu žemyninėje Europoje dirbantys jauni britai grįžta į tėvynę, nes iš jų atimami leidimai dirbti šiose šalyse.
Po penkerių metų ES galimai tebus sudaryta iš Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Danijos, Lenkijos, Švedijos, Suomijos ir vos kelių kitų šalių. Euras, jei tik neliktų istorija, kažin ar būtų naudojamas Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje ir kitose šiuo metu euro zonoje esančiose šalyse taip, kaip yra naudojamas dabar. Vis dėlto daugiausia rūpesčių kels ne tik didžiuliai tiesioginiai ir netiesioginiai ekonominiai padariniai, kurie, remiantis dabartiniais paskaičiavimais, sieks 12 proc. JK, 7 proc. Vokietijos, 8 proc. Prancūzijos ir 3 proc. JAV akcijų rinkos.
Didžiausias pavojus yra geopolitinis. ES, nepaisant visų turimų trūkumų, dešimtmečius padėjo užtikrinti taiką Europoje, todėl baisu net įsivaizduoti, kas nutiktų, jei nacionalizmas, triumfavęs per JK vykusį referendumą dėl išstojimo iš ES, visu pajėgumu pasireikštų kitose ES šalyse narėse. Galbūt net pamatytume Europos šalis darančias tai, ką darė šimtmečius, t. y. fiziškai atakuojančias viena kitą. Tiesa, kažin ar kas galėtų tiksliai pasakyti, kaip Rusija reaguos į Vakarų nusilpimą.
