„Mums siūloma konfrontacinė darbotvarkė, kuria mes nesame suinteresuoti", - laikraščiui „Kommersant" pareiškė Rusijos ambasadorius NATO Aleksandras Gruško, informuoja agentūra dpa.
NATO penktadienį ir šeštadienį vyksiančiame viršūnių susitikime ketina priimti sprendimą dėl papildomų dalinių permetimo į rytines Aljanso teritorijas. Kiekvienas turi suprasti, kad Rusijos atsakas į tai gali būti tik karinis, pabrėžė A. Gruško.
Rusijos ir NATO santykiai įtempti jau daug metų. Maskva grėsme savo saugumui pirmiausiai laiko JAV planus įkurdinti Rytų Europoje priešraketinį skydą. NATO tuo tarpu kritikuoja dalinių koncentraciją Vakarų Rusijoje.
Pasak A. Gruško, reguliarus kareivių perdislokavimas Maskvai yra efektyviausia saugumo priemonė. „Mes dėl dabartinės (krizinės) situacijos negalime sau leisti 3 mln. vyrų armijos", - sakė jis. Todėl mobilumas esą yra svarbus saugumo elementas.
„Mes šiuo metu nelaikome NATO partnere problemoms spręsti, - akcentavo A. Gruško. - Mes esame pasirengę dialogui su atskiromis NATO valstybėmis..." Jis turėjo omenyje būdus išvengti pavojingų rusų ir Vakarų naikintuvų ir laivų susidūrimų.
V. Makejus: tai pareikalaus atsakomųjų veiksmų
NATO pajėgų didinimas Lenkijoje ir Baltijos šalyse nekelia tiesioginės grėsmės Baltarusijai, bet pareikalaus atsakomųjų jos veiksmų. Tai ketvirtadienį pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus, atvykęs į Rygą su dviejų dienų darbo vizitu.
„Mes to nelaikome tiesiogine grėsme mūsų saugumui, mes tai laikome tam tikrais iššūkiais karinėje srityje, į kuriuos turime kažkaip reaguoti, – pabrėžė jis. – Mes galime suprasti mūsų partnerių logiką, kodėl jie tai daro, nors nepritariame šiems žingsniams“.
„Mes nesuinteresuoti, kad Europoje būtų brėžiamos naujos skiriamosios linijos. Mūsų valstybės plėtra priklauso nuo taikos ir rimties regione“, – pridūrė ministras.
Manoma, kad NATO viršūnių susitikime Varšuvoje liepos 8-9 dienomis bus paskelbta apie keturių daugianacionalinių batalionų dislokavimą Lenkijoje ir Baltijos šalyse.