Velionio monarcho netikras brolis Moqrenas buvo paskelbtas naujuoju sosto įpėdiniu, nurodė karališkieji rūmai.
Karalius Abdullah, kuriam, kaip manoma, buvo apie 90 metų, nuo gruodžio buvo gydomas ligoninėje dėl plaučių uždegimo ir buvo prijungtas prie dirbtinio kvėpavimo aparato.
Jis mirė penktadienį 1 val. vietos (vidurnaktį Lietuvos) laiku ir bus palaidotas po popietinių pamaldų, sakoma rūmų pranešime. Jis buvo seniausias pasaulio monarchas, šalį valdęs nuo 2005-ųjų metų rugpjūčio.
Pastaraisiais metais dėl karaliaus senyvo amžiaus ir prastos sveikatos buvo padidėjęs nerimas dėl vadovavimo vienoje iš didžiausių pasaulyje naftos eksportuotojų.
79 metų Abdullah netikras brolis Salmanas sosto įpėdiniu buvo paskirtas 2012 metų birželį, mirus princui Nayefui bin Abdulazizui.
Salmanas pastaruoju metu atstovaudavo karaliui daugumoje viešų renginių, nes monarcho sveikata buvo pašlijusi.
Praeitų metų kovą karalius Abdullah paskyrė savo netikrą brolį princą Moqreną antruoju sosto įpėdiniu, atlikdamas precedento neturintį žingsnį, kuriuo buvo siekiama užkirsti kelią ginčams dėl paveldėjimo.
1945 metais gimęs Moqrenas yra jauniausias iš velionio karaliaus Abdulazizo sūnų.
Nuo 1952 metų, kai mirė Saudo Arabijos įkūrėjas karalius Abdulazizas al Saudas, sostas būdavo paveldimas jo sūnų.
Tačiau daugelis jų dabar yra senyvo amžiaus arba jau mirę. Buvę sosto įpėdiniai princai Sultanas ir Nayefas mirė 2011 ir 2012 metais.
Abdullah mirtis kelia klausimų dėl tolimesnės didžiausios naftos eksportuotojos politikos. Šalis priklauso OPEC ir turi bene didžiausius šio produkto išteklius pasaulyje.
Laikytas vienu progresyviausių
Oficialus Karališkojo Teismo pranešimas nebuvo netikėtas, tačiau vis dėlto tai – istorinė akimirka šiai konservatyviai musulmonų valstybei, kurioje įsikūrę du švenčiausieji islamo miestai – Meka ir Medina. Be to, ši valstybė – daugiausiai naftos išgaunanti ir eksportuojanti šalis pasaulyje.
Nors oficialiai karaliumi Abdullah tapo 2005 m. rugpjūtį, tačiau šalies valdymą jis perėmė dar 1995-aisais metais, kuomet tuometinį šalies monarchą Fahdą ištiko širdies smūgis. Karalius Abdullah Saudo Arabijoje ėmėsi reikšmingų reformų, įskaitant moterų vaidmens didinimą visuomenėje ir pasipriešinimą religiniams konservatoriams.
Abdullah laikytas reformatoriumi, paskatinusiu platesnių laisvių suteikimą piliečiams, skatino švietimo ir infrastruktūros vystymąsi. Tokioms monarcho inicijuotoms reformoms aršiai priešinosi konservatyvios šalies grupės, todėl žmogaus teisių padėtis Saudo Arabijoje tebėra kritiška.
„Jis buvo ypatinga figūra. Jis buvo turbūt progresyviausias ir liberaliausias Saudo Arabijos karalius nuo Faisalo, kuris valdė prieš daug metų, 1970-aisiais“,- kalbėjo CNN žurnalistas Fareedas Zakaria's.
Princui Salmanui teko perimti vadovavimą šiai šaliai gana sudėtingu periodu. Prieš dešimt metų susidorojusi su islamistų keliamais neramumais Saudo Arabija šiuo metu yra atsidūrusi tarp augančio „Al-Qaeda“ keliamo pavojaus į Pietus esančiame Jemene ir „Islamo valstybės“ Šiaurėje. Abi šios teroristinės grupuotės turi pasekėjų ir Saudo Arabijoje.
79-erių princas Salmanas neseniai perėmė sergančio karaliaus pareigas.
Prieš oficialų pranešimą apie karaliaus mirtį Saudo Arabijos televizijos transliacija buvo nutraukta – pradėtos transliuoti ištraukos iš Korano. Dažniausiai tai daroma mirus svarbiam karališkosios šeimos atstovui.
Oficialiame pranešime teigiama, kad naujuoju šalies valdytoju tampa mirusio karaliaus brolis princas Muqrinas.
Spėjama, kad Saudo Arabijos mirus karaliui Abdullah laukia su saugumu šalies viduje susijusios problemos.
Abdullah, Salmanas ir Muqrinas – tai moderniosios Saudo Arabijos įkūrėjo karaliaus Abdulazizo, dažnai vadinamo Ibn Saudu, mirusio 1953 m., sūnūs.
Princas Salmanas kreipėsi į Karališkosios šeimos tarybą, kad ši pripažintų Muqriną teisėtu šalies valdovu ir sosto paveldėtoju.
„Jo didenybė Salmanas bin Abdulazizas al Saudas ir visi šeimos nariai kartu su tauta meldžiasi už 1 val. nakties mirusį karalių Abdullah bin Abdulazizą“, - teigiama oficialiame pranešime.
Kas laukia šalies
Vadovaujant karaliui Abdullah Saudo Arabija lėtai, bet užtikrintai stūmė lauk „Al-Qaeda“ – šios teroristinės grupuotės vadai buvo sulaikomi ar sunaikinami, likusieji traukėsi į pogrindį, o radikalių pažiūrų šventikai stengėsi laikytis kuo atokiau.
Be to, šios šalies vaidmuo tarptautinėje arenoje pastaruoju metu stipriai išaugo.
Praėjusiais metais Saudo Arabija tapo lyderiaujančia arabų šalimi JAV vadovaujamoje koalicijoje, skirtoje susidoroti su ultraradikaliaisiais „Islamo valstybės“ kovotojais Irake ir Sirijoje, rašo CNN.
Analitikai prognozuoja šiai šaliai sklandų politinį perėjimą, nepaisant daugybės iššūkių, su kuriais Saudo Arabijai neišvengiamai teks susidurti. Rimčiausi šiai šaliai tenkantys iššūkiai – Iranas, „Islamo valstybės“ stiprėjimas, krizė Jemene ir mažėjančios naftos kainos.
Remiantis JAV Energetikos informacijos administracijos pateikiamais duomenimis, Saudo Arabijai tenka 16 proc. pasaulinių naftos atsargų. Ši šalis dažnai vadinama Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) lydere, daranti didelę įtaką energijos išteklių kainoms ir politiniam stabilumui Artimuosiuose Rytuose.
„Pastarąjį kartą, kai nafta taip stipriai pigo, griuvo Sovietų Sąjunga“, - priminė Fareedas Zakaria iš CNN. „Tai rodo, kad pasekėjas yra labai kompetetingas“, - pridūrė jis.
„Nesitikėčiau jokių reikšmingesnių permainų, tačiau bet kuriuo atveju tai rimtas pokytis, pamatysime, koks bus naujasis vadovas“, - samprotavo jis.
Atsargus reformuotojas
Saudo Arabijos karalius Abdullah bin Abdulazizas, gimęs tais metais, kai dulkinomis Rijado gatvėmis dardėjo pirmas automobilis, paliko savo šaliai modernizuojantį atsargių socialinių ir ekonominių reformų palikimą.
Abdullah, kuris, kaip manoma, yra gimęs 1924 metais, Saudo Arabiją kaip karalius valdė nuo 2006-ųjų, bet kaip regentas de facto tai darė ir dešimtmetį prieš tai. Valstybinė televizija anksti penktadienį pranešė, kad karalius Abdullah mirė.
Pergyvenęs du paskirtus įpėdinius, jo jaunesnius netikrus brolius Sultaną ir Nayefą, velionį karalių soste pakeičia kronprincas Salmanas.
Naujasis karalius, kaip manoma, tikriausiai tęs Abdullah pradėtas pastangas, kad įtakingi konservatyvūs dvasininkai priimtų atsargias permainas, kuriomis siekiama suderinti islamo tradiciją ir modernios ekonomikos poreikius.
Karalius Abdullah, kuris buvo tiesus ir tėviškas, gimė 1924 metais savo tėvo karaliaus Abdulazizo Ibn Saudo rūmuose, nurodė Saudo Arabijos ambasada Vašingtone. Saudo Arabijos sostinė Rijadas tais laikais buvo molinių plytų sienomis apjuostas mažas oazės miestas skurdžios, bet sparčiai augusios karalystės centre.
Iki 1995-ųjų, kai tuometiniam karaliui Fahdui patyrus insultą tapo regentu de facto, jis užsienio diplomatams buvo žinomas kaip pamaldus ir konservatyvus karališkosios šeimos atstovas, palaikantis stiprius ryšius su karalystės beduinų gentimis.
Tą reputaciją greit sugriovė jo, tuometinio kronprinco, užsidegimas dėl reformų – jis bandė pažaboti savo didelės valdančiosios šeimos įpročius ir spręsti didelę jaunimo nedarbo problemą per ekonomikos liberalizavimą, kad būtų paskatintas privačiojo sektoriaus augimas.
Tačiau jo atsakas į „arabų pavasarį“ – griežtos saugumo priemonės šalies viduje, populistinės ekonominės priemonės ir kovinga užsienio politika – nuvylė kai kuriuos liberalius Saudo Arabijos gyventojus.
Po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose, kur 15 iš 19-os lėktuvų pagrobėjų buvo Saudo Arabijos piliečiai, ir „al Qaeda“ sprogdinimų kampanijos prieš vakariečius Saudo Arabijoje Abdullah susirėmė su konservatyviais dvasininkais, kurie mokyklose ir mečetėse skelbė netolerantišką islamistinę žinią.
„Valstybė, su Dievo pagalba, toliau eina savo laipsnišku ir apgalvotu reformų keliu“, – tuomet sakė jis, pažadėjęs ignoruoti ir konservatorius, raginančius laikytis „stagnacijos ir nejudamumo“, ir liberalus, siekiančius „šuolio į tamsą ir beatodairišką avantiūrą“.
Reformos buvo lėtos ir tik iš dalies sėkmingos, bet jos pakreipė Saudo Arabijos politikos dinamiką laipsniškų permainų link ir pavertė karalių Abdullah populiariu lyderiu vis jaunėjančioje visuomenėje, kurios 60 proc. narių dabar yra jaunesni nei 30-ies metų.
Tačiau karalystės politinę sistemą Abdullah paliko beveik nepaliestą.
Neskaitant įvestų rinkimų į miestų tarybas, kurios realiai turi nedaug galių, vienintelė didelė jo politinė reforma buvo valdančiosios šeimos tarybos įsteigimas siekiant karališkąjį paveldėjimą padaryti tvarkingesnį.
Arabų sukilimai
Kilus „arabų pavasariui“, karalius Abdullah griežtai nepritarė demokratijos šalininkų protestams kaimyninėse valstybėse ir tai atspindėjo Saudo Arabijos susirūpinimą, kad senų sąjungininkų žlugimas galėtų sukurti palankias progas varžovui regione Iranui ir, taip pat, islamistų tinklui „al Qaeda“.
Jo įsakymas skirti 110 mlrd. dolerių socialinėms išmokoms, naujiems būstams ir naujoms darbo vietoms padėjo Saudo Arabijoje užkirsti kelią bet kokiems reikšmingiems neramumams už demokratiją.
Pastaraisiais metais aktyvistai, kurie peticijomis reikalavo permainų, atsidūrė kalėjime, o politinės partijos ir viešos demonstracijos yra uždraustos.
Vis dėlto net tarp tų Saudo Arabijos gyventojų, kurie ragino surengti „įniršio dieną“ ir protestuoti prieš demokratijos trūkumą, velionis karalius, kaip atrodo, išliko populiarus. Valdančiosios šeimos kritikai sakė, jog taip yra dėl jo vyriausybės dosnių išlaidų jo valdymo metais – laikotarpiu, kai buvo gaunamos itin didelės pajamos už naftą.
Valdančiojoje šeimoje, kuri garsėja brangiai atsieinančiais ekscesais, Abdullah iš kitų išskyrė pomėgis ilsėtis savo stovykloje dykumoje, kai kiti princai tuo tarpu vasaras mėgsta leisti rūmuose prie Viduržemio jūros.
Vienas pirmųjų jo, kaip karaliaus, darbų buvo apriboti išlaidas karališkajai šeimai. Jis pareikalavo princų pradėti apmokėti savo telefonų sąskaitas ir lėktuvų bilietus, o ne vertinti valstybės institucijas kaip asmenines paslaugų tarnybas.
Abdullah pastangos įveikti mikčiojimą, kuris, kaip spėjama, atsirado vaikystėje, kai jis kartą buvo nubaustas, dar labiau įtvirtino jo, kaip paprastų žmonių atstovo, įvaizdį.
Netrukus po to, kai tapo karaliumi, jis aplankė žmones, gyvenančius į lūšnas panašiomis sąlygomis ir tuo sulaukė pagyrų už pirmą viešą valstybės pripažinimą, kad skurdas egzistuoja.
Karalius Abdullah taip pat stengėsi gerinti moterų padėtį savo ultrakonservatyvioje valstybėje ir bandė suteikti joms geresnį švietimą bei įsidarbinimo perspektyvas.
Jis yra sakęs, kad moterims bus leidžiama dalyvauti 2015 metų municipaliniuose rinkimuose, kad jos bus parenkamos kaip narės į kitą Šuros tarybą – skiriamą instituciją, kuri patarinėja vyriausybei dėl naujų įstatymų.
Saudo Arabijoje moterims vis dar draudžiama vairuoti, jos vis dar turi gauti savo „globėjo“ – kurio nors šeimos vyro – pritarimą, jei nori dirbti, vykti į užsienį, atsidaryti sąskaitą banke ar, kai kuriais atvejais, pasidaryti operaciją.
Pastaraisiais metais karaliaus užsienio politika buvo vis labiau sutelkta į pastangas sulaikyti tai, ką ši sunitų monarchija laiko didėjančia šiitiško Irano įtaka Artimuosiuose Rytuose.
Ta politika savo piką pasiekė 2011 metų kovą, kai Saudo Arabija pasiuntė karius į Bahreiną paremti jo sunitų monarchijos per gyventojų daugumą sudarančių šiitų sukilimą.
Tas sprendimas nepatiko pačios Saudo Arabijos šiitų mažumai, bet daugelis šios islamo atšakos lyderių karalystėje sakė, kad Abdullah padarė daugiau nei jo pirmtakai mažindamas diskriminaciją.
Rijadas nuogąstavo, kad JAV invazija į Iraką 2003 metais jau pakeitė jėgų pasiskirstymą regione ir suteikė Iranui didesnę įtaką nuo Beiruto iki Bagdado.
Tą susirūpinimą sustiprino Irano branduolinė programa, kurios tikslas, kaip įtaria Vakarai, yra pasigaminti branduolinių ginklų.
Viename 2009 metų diplomatiniame pranešime, kurį paviešino „WikiLeaks“, cituojamas karaliaus Abdullah raginimas Jungtinėms Valstijoms „nukirsti gyvatei galvą“ atakuojant Iraną.