Mirtinas incidentas, kaip manoma, yra pirmasis tokio pobūdžio įvykis per dabartinę Europos pabėgėlių krizę. Dėl jo Bulgarijos premjeras turėjo anksčiau negu planuota išvykti namo iš ES viršūnių susitikimo Briuselyje, kur buvo paskelbta apie susitarimą su Turkija.
Pagal tą planą Turkija sutiko sugriežtinti kovą su žmonių kontrabandininkais ir imtis priemonių, turinčių užtikrinti, kad milijonai pabėgėlių, pasitraukusių iš konflikto krečiamos Sirijos, nemėgintų keliauti per jūrą į Europą.
Europos lyderiai mainais sutiko skirti Ankarai daugiau lėšų šioms problemoms spręsti. Bendrija taip pat spartins pastangas liberalizuoti vizų išdavimą Turkijos piliečiams, keliaujantiems į Europą.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad ši sutartis yra „didelis žingsnis į priekį“, bet pridūrė, kad „susitarimas su Turkija bus prasmingas tik tuo atveju, jeigu jis veiksmingai sumažins pabėgėlių srautą“.
Turkija tapo pagrindine išvykimo šalis daugiau negu 600 tūkst. migrantų, atvykusių į Europą per šiuos metus. Dauguma jų Bendriją pasiekė atlikę trumpą, bet pavojingą kelionę jūra iki Graikijos salų, bet dalis jų kerta sausumos sieną.
D.Tuskas nurodė, kad Bulgarijos premjeras Boikas Borisovas informavo jį apie incidentą prie Turkijos sienos prieš pat išvykdamas iš viršūnių susitikimo, ir pridūrė: „Tai rodo, kokios svarbios buvo mūsų diskusijos. ... Ministras pirmininkas Borisovas žino, kad esame pasirengę padėti atkurti mūsų išorinių sienų kontrolę.“
Šaudymas Bulgarijoje
Bulgarija, kuri mėgindama sustiprinti savo menkai kontroliuojamos 260 km ilgio sienos su Turkija apsaugą, įrengė 30 km ilgio spygliuotų vielų tvorą ir pasiuntė apie 2 000 pasieniečių, policininkų ir karių saugoti likusios dalies, sakė, kad atvykėlis iš Afganistano buvo nušautas per „incidentą“ netoli Bulgarijos pietryčių miesto Sredeco.
„Didelė grupė neteisėtų migrantų mėgino pateikti į Bulgariją iš Turkijos. Vienas vyras buvo pašautas per tą incidentą ir mirė pakeliui į ligoninę“, – VRM atstovė sakė naujienų agentūrai AFP.
Visuomeninis radijas BNR citavo Vidaus reikalų ministerijos administracijos vadovą Georgijų Kostovą, kuris sakė, kad 50 nelegalių migrantų, kurie visi buvo Afganistano piliečiai, buvo užklupti patruliavusių dviejų pasieniečių ir policininko po to, kai įžengė į Bulgarijos teritoriją.
„Jie pasipriešino suimami. Vienas iš pareigūnų paleido perspėjamuosius šūvius. Pasak jo, vienas iš migrantų buvo sužeistas atšokusios kulkos, o vėliau mirė“, – G.Kostovas sakė radijui.
Jis nepatvirtino anksčiau skelbtos informacijos, kad ta grupė buvo ginkluota. Burgaso regiono prokuratūra pradėjo šio incidento tyrimą, pažymėjo G.Kostovas.
Migrantų krizė šiais metais nusinešė jau per 3 tūkst. žmonių gyvybių – daug jų nuskendo mėgindami perplaukti Viduržemio jūrą palaikiais laivais ir valtimis, bėgdami nuo konfliktų ir represijų Artimuosiuose Rytuose bei kitur.
Sutartis su Turkija buvo sudaryta po Europos Komisijos pareigūnų ketvirtadienį surengto vizito Turkijoje, mėginant Ankaros vyriausybę paskutinį kartą paraginti pasirašyti tą planą. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas lankėsi Briuselyje praeitą savaitę.
Turkų pareigūnai per ketvirtadienį Ankaroje vykusias derybas pateikė ES pasiuntiniams „pageidavimų sąrašą“, kurį Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris vėliau aptarė su lyderiais per viršūnių susitikimą Briuselyje.
Tarp tų reikalavimų yra prašymas skirti 3 mlrd. eurų papildomos pagalbos, sušvelninti vizų režimą, atverti naujus skyrius stringančiose derybose dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje, įtraukti ją į „saugių šalių“, kurių piliečiams lengviau suteikiamas prieglobstis, sąrašą, taip pat rengti daugiau Turkijos ir ES pareigūnų susitikimų, sakė vienas Bendrijos šaltinis.
J.-C.Junckeris sakė naujienų agentūrai AFP, kad sutartyje nebuvo įvardytos jokios konkrečios pinigų sumos ir kad dėl tų skaičių dar turės būti deramasi.
Nebus vizų – nebus sutarties
Europos Komisijos vadovas pridūrė, kad vizų režimas Turkijos piliečiams nebus sušvelnintas besąlygiškai ir kad turės būti nustatytas aiškus ryšys tarp Ankaros įsipareigojimų padėti suvaldyti migrantų krizę bei pažangos jos stojimo į ES procese.
„Susitarėme su savo partneriais turkais, kad vizų liberalizavimo procesas bus paspartintas, bet tai nereiškia, kad mes nukrypsime nuo pagrindinių kriterijų“, – aiškino Europos Komisijos vadovas.
Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu pabrėžė, kad jokio susitarimo nebus, jeigu nebus išspręstas vizų klausimas.
„Mes nepasirašysime sutarties dėl (migrantų) sugrąžinimo, kol nepasieksime pažangos Šengeno vizų klausimu ir sąlygų, pagal kurias vizos išduodamos Turkijos piliečiams, palengvinimo“, – A.Davutoglu sakė Turkijos televizijai TGRT.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as sakė, kad turi būti nustatytos „aiškios taisyklės“, ko gali tikėtis Turkija, nesureikšmindamas Ankaros reikalavimų sušvelninti vizų režimą.
Migrantų krizė labai padidino nesutarimus tarp 28 ES narių, ypač nuogąstaujant, kad gali žlugti Šengeno zona, šalims mėginant suvaldyti didžiulius atvykėlių srautus, užplūdusius žemyną.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kuris jau anksčiau buvo kritikuojamas dėl savo griežtos pozicijos migrantų atžvilgiu, ketvirtadienį paskelbė, kad jo šalis baigė statyti tvorą palei savo pietinę sieną su Kroatija, kad pažabotų kasdien plūstančias atvykėlių minias.
Kroatija nurodė, kad trečiadienį į jos teritoriją atvyko per 4,8 tūkst. žmonių. Į šią ES šalį šiemet atvyko jau beveik 175 tūkst. žmonių.