Vėliau antradienį Europos ir Amerikos pareigūnai turi susirinkti Gdanske dalyvauti kitose ceremonijose ir pagerbti dešimtis milijonų karo aukų.
Vesterplatės pusiasalyje, kur nacių Vokietija užpuolė Lenkiją ir taip pradėjo Antrąjį pasaulinį karą, lenkų politiniai ir religiniai lyderiai priminė apie auką, kurią jų tėvynainiai sudėjo kovoje su didžiulėmis Hitlerio Vokietijos pajėgomis.
"Vesterplatė yra simbolis, didvyriškos silpnesniojo kovos su stipresniuoju simbolis, - sakė Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis. - Tai patriotizmo ir nepalaužiamos dvasios įrodymas. Šlovė tų dienų didvyriams, šlovė Vesterplatės didvyriams, šlovė visiems kariams, kurie Antrajame pasauliniame kare kovojo su vokiečių nacizmu ir bolševikų totalitarizmu".
L.Kaczynskis pabrėžė: "Ne Lenkija turi kartoti atgailos pamoką, nes tam nėra jokio pagrindo. Priežastį turi kiti. Priežastį turi tie, kurie šį karą pradėjo".
Lenkijos vadovas priminė ir 1939 metų rugsėjo 17 dieną, kai Lenkijai smūgį sudavė bolševikinė Rusija. "Paskui atėjo okupacijos naktis, kurios esmę sudarė Holokaustas, Aušvicas, Katynė. Galime savęs paklausti, kas jungia Holokaustą su Katyne. Žydai žuvo, nes buvo žydai, lenkų karininkai (žuvo), nes buvo lenkai", - sakė L.Kaczynskis.
L.Kaczynskis pabrėžė, kad "Lenkija to karo nelaimėjo, nes tapo komunistinės sistemos auka ir (jai) ilgai teko laukti jos žlugimo".
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas panašiai šlovino didvyrius, bet taip pat perspėjo apie pavojus, iškylančius pamiršus karo pamokas.
"Susitinkame čia prisiminti, kas pradėjo karą, kas buvo kaltininkas, kas kare buvo budelis ir kas buvo šios agresijos auka, - sakė D.Tuskas. - Susitinkame čia tai prisiminti, nes mes, lenkai, žinome, kad be šio prisiminimo, garbingo prisiminimo apie tiesą, apie Antrojo pasaulinio karo ištakas, Lenkija, Europa ir pasaulis nebus saugūs".
"Prisimename, nes gerai žinome, kad tas, kuris pamiršta, ar tas, kuris falsifikuoja istoriją ir turi valdžią ar įgis valdžią, vėl atneš nelaimes, kaip prieš 70 metų", - pridūrė premjeras.
Vėjyje plevėsuojant raudonos ir baltos spalvų Lenkijos vėliavoms, budint garbės sargybai, susirinkusieji padėjo vainikus prie paminklo Vesterplatės gynėjams.
Ceremonija prasidėjo 4 val. 45 min. vietos (5 val. 45 min. Lietuvos) laiku - tiksliai tą minutę, kai 1939-ųjų rugsėjo 1-ąją vokiečių karo laivas "Schleswig-Holstein" apšaudė mažytį lenkų karinį avanpostą Vesterplatėje.
Mažiau nei per mėnesį Lenkiją apėmė nacių blickrygas iš vakarų ir Sovietų Sąjungos, kuri buvo pasirašiusi paktą su Hitlerio Vokietija, puolimas iš rytų.
Tai buvo daugiau kaip penkerius metus trukusio karo, kuris apėmė pasaulį, pradžia.
Vokiečių karo mašinai ritantis per Europą, žuvo daugiau kaip 50 mln. žmonių. Vien Lenkija neteko maždaug 6 mln. piliečių, tarp jų - 3 mln. žydų, ir daugiau kaip pusę savo nacionalinio turto - buvo sunaikintos gamyklos, sudeginti muziejai, bibliotekos ir kaimai.
Nacių okupacijos metais Lenkija buvo naudojama ir kaip genocido mašinos bazė, jos teritorijoje buvo pastatytos Aušvico, Maidaneko, Sobiboro ir kitos mirties stovyklos Europos žydams naikinti.
Karo įkarštyje Europos kovos veiksmų teatras driekėsi nuo Šiaurės Afrikos iki Maskvos pakraščių, jame Vokietija ir jos sąjungininkės, tarp jų - Italija, grūmėsi su Didžiąja Britanija, Prancūzija, Sovietų Sąjunga, Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis šalimis, taip pat - lenkų pajėgomis užsienyje.
Karas Europoje baigėsi 1945 metų gegužės 8-ąją, besąlygiška Vokietijos kapituliacija.
Vėliau antradienį per pagrindines iškilmes, kurios prasidės 15 valandą, maždaug 20 Europos lyderių ir pareigūnų, tarp kurių bus Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, Prancūzijos premjeras Francois Fillonas ir britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas, dalyvaus didesniame minėjime Vesterplatėje.
Jungtinėms Valstijoms šioje ceremonijoje atstovaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jamesas Jonesas. Jo vadovaujama delegacija, kurios rangas yra žemesnis nei daugumos Europos šalių, nuvylė kai kuriuos lenkus, kurie Vašingtoną laiko artimu sąjungininku.
Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-mečio minėjimą nušviečia maždaug tūkstantis žurnalistų.
Tačiau A.Merkel ir V.Putino - šalių, kurios 1939-ųjų rudenį įsiveržė į Lenkiją, lyderių - dalyvavimas sukėlė didžiausią lenkų susidomėjimą.
Varšuva palaiko iš esmės gerus santykius su Vokietija, o A.Merkel sveikino jos pakvietimą į šiuos renginius ir pavadino tai abiejų šalių "susitaikymo signalu". Ir Lenkija, ir Vokietija dabar yra Europos Sąjungos (ES) narės.
Rugsėjo 1-ąją A.Merkel pavadino gedulo dėl kančių, kurias nacių Vokietija atnešė Europai, ir "Vokietijos kaltės paminėjimo" diena.
Tuo tarpu Lenkijos santykiai su Rusija tebėra įtempti.
Tačiau laiške lenkams, kurį metinių išvakarėse išspausdino lenkų dienraštis "Gazeta Wyborcza", V.Putinas paragino "drauge sielvartauti ir atleisti", išreikšdamas viltį, kad "Rusijos ir Lenkijos santykiai anksčiau ar vėliau pasieks tokį aukštą tikros partnerystės lygį", kaip ir Rusijos santykiai su Vokietija.