Ji buvo surengta Varšuvos žydų bendruomenės užsakymu, artėjant Varšuvos geto sukilimo 1943 metų balandžio 19d. 70-mečiui paminėti.
Net 49 proc. moksleivių būtų nepatenkinti, jeigu sužinotų, kad jų šeimoje buvo žydų kilmės asmuo. 60 proc. apklausos dalyvių būtų priešiški, jeigu kas nors iš giminės draugautų su žydų kilmės asmeniu. 44 proc. nenorėtų matyti žydą kaimyną, o 40 proc. nepageidautų mokytis vienoje mokykloje su žydais.
Varšuvos moksleiviai mano, kad tarpukario Lenkijos sostinėje gyveno 18 proc. žydų, tuo tarpu tikrumoje kas trečias miesto gyventojas buvo žydas.
Dar kitaip vertinama lenkų pagalba žydams karo metais. 54,6 proc. respondentų mano, kad tokia parama buvo pakankama, o priešingos nuomonės yra tik 4,9 proc. moksleivių.
Sociologų nuomone, tokia lenkų jaunimo nuomonė atsirado todėl, jog mokyklos nepakankamai skiria dėmesio Lenkijos žydų istorijai, jų kančioms ir žūtims II pasaulinio karo metais.
Tarpukaryje Lenkijoje gyveno 3,5-4 mln. žydų. Prieš dešimtmetį Lenkijos žydų draugija turėjo tik 3 tūkst. narių.
Varšuvos getas buvo įkurtas 1940 metų balandžio 1 d. ir iki 1941 metų čia buvo apgyvendinta 460 tūkst. žydų, tačiau sukilimo pradžioje, kuris prasidėjo 1943 metų balandžio 19d. jų buvo belikę tik 50-70 tūkst. Sukilimas tęsėsi iki gegužės 16 d. Tada vokiečiai susprogdino Didžiąją sinagogą, o geto teritoriją sulygino su žeme.