Pasak B. Stroinskio, jis buvo pakviestas į Maskvą kaip darbo patirties su lėktuvais „Tu-154“ turintis asmuo. Šiais lėktuvais jis skraidė tarnaudamas Lenkijos karinių oro pajėgų 36-ajame Specialiame transporto pulke. Pulkininkas teigia, kad balandžio pabaigoje jis pasirašė po iššifruotais sudužusio lėktuvo kabinoje vykusių pokalbių įrašų duomenimis.

B. Stroinskis yra įsitikinęs, kad gegužės 31 d. Rusijos perduoto ir birželio 1 d. Lenkijoje paskelbto dokumento jis nepasirašė. Vadinasi, Rusija perdavė Lenkijai kažkokią kitą stenogramą.

Lenkijos paskelbtose pokalbių stenogramose nurodyta data yra gegužės 2 d. (atsisiųsti dokumentą PDF formatu galima čia, dokumento data yra nurodyta kiekvieno puslapio apačioje). Dokumente yra nurodyta B. Stroinskio pavardė, tačiau jo parašo nėra (40 psl. su parašais kažkodėl yra įdėtas tarp pirmojo ir antrojo dokumento puslapių).

Vienas iš skirtumų, kurį, perskaitęs paskelbtą iššifruotą pokalbių stenogramą, dokumente pastebėjo B. Stroinskis, yra teiginys, kad prieš katastrofą lėktuvo kabinoje buvo Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos diplomatinio protokolo vadovas Mariuszas Kazanas. Anot B. Stroinskio, jo pasirašytame dokumente M. Kazano buvimo kabinoje faktas nebuvo patvirtintas.

Pasak Lenkijos Vidaus reikalų ministerijos atstovės Malgorzatos Wozniak, M. Kazano pavardę stenogramoje nurodė katastrofos priežastis tiriantis Tarpvalstybinio aviacinio komiteto atstovas. Lenkijos ekspertai sugebėjo nustatyti tik vieno iš piloto kabinoje buvusio žmogaus asmenybę – Lenkijos Karinių oro pajėgų vado gen. Andrzejaus Blasiko. Kas buvo antras žmogus, taip ir liko neaišku.