Latvijos prezidentė tikisi Rusijos pritarimo, stojant į NATO

Rusija turėtų pripažinti Latvijos teisę įstoti į NATO, mano Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga. Tai ji pareiškė interviu Jungtinių Valstijų agentūrai "Associated Press".
Ji paragino Vakarus neatsisakyti paramos į NATO stojančioms Baltijos šalims, kad įtiktų Rusijai. "Rusijos vyriausybei per kelerius ateinančius metus teks susitaikyti su tuo, kad mes prognozuojame ramią ir nepertraukiamą pažangą stojimo į NATO ir Europos Sąjungą (ES) kelyje", sakė V. Vykė-Freiberga.

Pasak prezidentės, jeigu Vakarų ryžtas palaikyti NATO plėtrą sumažės, jie pakartos Baltijos šalių išdavystę. Ji turėjo galvoje Vakarų šalių veiksmus po Antrojo pasaulinio karo, kai šios pripažino 1940 metais Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių aneksiją. Ši aneksija tapo įmanoma, Sovietų Sąjungai ir Vokietijai sudarius Molotovo ir Ribbentropo (Ribentropo) paktą.

"Mus išdavė... ir mes garsiai ir gyvai įspėsime, kad nepasikartotų šios sutartys, kurios atnešė katastrofiškų pasekmių dešimtims milijonų žmonių", sakė V. Vykė-Freiberga.

Pasak jos, įtampa tarp latvių ir Latvijos etninių rusų dažnai perdedama ir galų gale visiškai išnyks, kai įsišaknys gilesnis Latvijos valstybingumo jausmas. "Kuo ilgiau tęsiasi nepriklausomybė, tuo greičiau užglaistomi nesutarimai. Žmonės gyvena vienas prie kito, galėčiau pridurti - taikiai, nėra jokių akivaizdžiai atvirų konfliktų", sakė prezidentė.

Duodama interviu Rygoje, V. Vykė-Freiberga pareiškė, kad dvišaliai santykiai su Rusija pagerės, kai Latvija įstos į ES. Latvijos pareigūnai išreiškė viltį, kad tai įvyks iki 2005 metų. Latvija taip pat pareiškė, kad nori tapti NATO nare jau 2002 metais.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Užsienyje

Latvijos emigrantų sugrąžinimo programa žlugo (1)

Latvijos valstybinės reimigracijos skatinimo programos 2013-2016 metais nepavyko sėkmingai įgyvendinti dėl per menko jos finansavimo, teigiama Ekonomikos ministerijos ataskaitoje.

D. Trumpas nusileido dėl sienos su Meksika statybų finansavimo (1)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kongresas antradienį pasistūmėjo link susitarimo, kuriuo būtų išvengta vyriausybės agentūrų uždarymo, nes prezidentas, norintis savo valdymo šimtadienį paminėti kokia nors pergale, nusileido dėl sienos tarp JAV ir Meksikos statybų finansavimo.

Rinkimai Britanijoje: kokios taktikos imsis ES? (4)

Jungtinėje Karalystėje paskelbus išankstinius rinkimus, ekspertai spėlioja, kiek Europos Sąjungos veiksnys paveiks rinkimų rezultatus. Tie, kas desperatiškai mėgino įtikėti, kad praėjusių metų „Brexit“ rezultatai buvo tik blogas sapnas, birželio 8 d. rengiamus visuotinius rinkimus vertina kaip galimybę atsibusti kitokioje tikrovėje, kurioje Jungtinė Karalystė lieka Europoje, „Deutche Welle“ interneto svetainėje rašo žurnalistas Teri Schultzas.

Černobylio tragedijos metinės: Ukrainos ir Baltarusijos lyderiai apsilankė avarijos vietoje (4)

Ukrainos ir Baltarusijos prezidentai trečiadienį apsilankė Černobylio elektrinės komplekse, kur paminėjo didžiausio pasaulyje branduolinio incidento 31-ąsias metines.

ES ėmėsi teisinių priemonių prieš Vengriją papildyta 15.52 (11)

Europos Sąjunga trečiadienį ėmėsi teisinių priemonių prieš Vengriją dėl jos priimto aukštojo mokslo įstatymo, dėl kurio gali būti uždarytas didelį autoritetą turintis Vidurio Europos universitetas (CEU), įkurtas Amerikos finansininko George'o Soroso, pranešė Europos Komisija.