Latvijos prezidentė tikisi Rusijos pritarimo, stojant į NATO

Rusija turėtų pripažinti Latvijos teisę įstoti į NATO, mano Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga. Tai ji pareiškė interviu Jungtinių Valstijų agentūrai "Associated Press".
Ji paragino Vakarus neatsisakyti paramos į NATO stojančioms Baltijos šalims, kad įtiktų Rusijai. "Rusijos vyriausybei per kelerius ateinančius metus teks susitaikyti su tuo, kad mes prognozuojame ramią ir nepertraukiamą pažangą stojimo į NATO ir Europos Sąjungą (ES) kelyje", sakė V. Vykė-Freiberga.

Pasak prezidentės, jeigu Vakarų ryžtas palaikyti NATO plėtrą sumažės, jie pakartos Baltijos šalių išdavystę. Ji turėjo galvoje Vakarų šalių veiksmus po Antrojo pasaulinio karo, kai šios pripažino 1940 metais Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių aneksiją. Ši aneksija tapo įmanoma, Sovietų Sąjungai ir Vokietijai sudarius Molotovo ir Ribbentropo (Ribentropo) paktą.

"Mus išdavė... ir mes garsiai ir gyvai įspėsime, kad nepasikartotų šios sutartys, kurios atnešė katastrofiškų pasekmių dešimtims milijonų žmonių", sakė V. Vykė-Freiberga.

Pasak jos, įtampa tarp latvių ir Latvijos etninių rusų dažnai perdedama ir galų gale visiškai išnyks, kai įsišaknys gilesnis Latvijos valstybingumo jausmas. "Kuo ilgiau tęsiasi nepriklausomybė, tuo greičiau užglaistomi nesutarimai. Žmonės gyvena vienas prie kito, galėčiau pridurti - taikiai, nėra jokių akivaizdžiai atvirų konfliktų", sakė prezidentė.

Duodama interviu Rygoje, V. Vykė-Freiberga pareiškė, kad dvišaliai santykiai su Rusija pagerės, kai Latvija įstos į ES. Latvijos pareigūnai išreiškė viltį, kad tai įvyks iki 2005 metų. Latvija taip pat pareiškė, kad nori tapti NATO nare jau 2002 metais.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Užsienyje

Graikijos ir Turkijos kurortams smogė žemės drebėjimas, žuvo mažiausiai du žmonės

Graikijos saloje Kose mažiausiai du žmonės žuvo penktadienį per stiprų 6,7 balo žemės drebėjimą, supurčiusį populiarius kurortus Dodekaneso salose ir Turkijos Egėjo jūros pakrantėje.

Šalis, kuri labiausiai atitinka niūrią G. Orwelo „1984-ųjų“ tikrovę (26)

Praėjo jau beveik 70 metų nuo tada, kai George`as Orwellas parašė savo garsųjį antiutopinį romaną „1984-ieji“ apie gyvenimą Okeanijos valstybėje, kurioje vyksta nuolatinė kova su visuotiniu valdžios sekimu, valstybė griežtai kontroliuoja žiniasklaidą, o ciniška valdžia manipuliuoja gyventojais.

Turkijos ir Vokietijos santykiai negali būti paremti „šantažu ir grasinimais“ (5)

Ankara ketvirtadienį pareiškė, kad jos santykiai su Berlynu negali būti paremti „šantažu ir grasinimais“; toks pareiškimas pasirodė po to, kai Vokietijos diplomatijos vadovas dėl augančio ginčo pažadėjo imtis priemonių, apribosiančių investicijas Turkijoje.

Paskutinės dienos A. Hitlerio bunkeryje: 88-metė nutraukė tylą (89)

Ji greičiausiai yra paskutinis gyvas asmuo, matęs tai, kas dėjosi nacių lyderio Adolfo Hitlerio bunkeryje prieš jo mirtį ir Trečiojo reicho žlugimą. Jai 88-eri ir ji ką tik išleido savo atsiminimų knygą. Johanna Ruf pristato nacių viršūnėlių paskutinių dienų istoriją, rašo wprost.pl.

Indijos prezidentu išrinktas žemiausios hinduistų kastos atstovas (11)

Indijoje ketvirtadienį buvo išrinktas naujas prezidentas – juo tapo politikas iš žemiausios hinduistų kastos; tai yra vos antras atvejis per nepriklausomybės laikotarpį, kai šalies vadovu tapo marginalizuotos grupės narys.