Latvijos prezidentė tikisi Rusijos pritarimo, stojant į NATO

Rusija turėtų pripažinti Latvijos teisę įstoti į NATO, mano Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga. Tai ji pareiškė interviu Jungtinių Valstijų agentūrai "Associated Press".
Ji paragino Vakarus neatsisakyti paramos į NATO stojančioms Baltijos šalims, kad įtiktų Rusijai. "Rusijos vyriausybei per kelerius ateinančius metus teks susitaikyti su tuo, kad mes prognozuojame ramią ir nepertraukiamą pažangą stojimo į NATO ir Europos Sąjungą (ES) kelyje", sakė V. Vykė-Freiberga.

Pasak prezidentės, jeigu Vakarų ryžtas palaikyti NATO plėtrą sumažės, jie pakartos Baltijos šalių išdavystę. Ji turėjo galvoje Vakarų šalių veiksmus po Antrojo pasaulinio karo, kai šios pripažino 1940 metais Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių aneksiją. Ši aneksija tapo įmanoma, Sovietų Sąjungai ir Vokietijai sudarius Molotovo ir Ribbentropo (Ribentropo) paktą.

"Mus išdavė... ir mes garsiai ir gyvai įspėsime, kad nepasikartotų šios sutartys, kurios atnešė katastrofiškų pasekmių dešimtims milijonų žmonių", sakė V. Vykė-Freiberga.

Pasak jos, įtampa tarp latvių ir Latvijos etninių rusų dažnai perdedama ir galų gale visiškai išnyks, kai įsišaknys gilesnis Latvijos valstybingumo jausmas. "Kuo ilgiau tęsiasi nepriklausomybė, tuo greičiau užglaistomi nesutarimai. Žmonės gyvena vienas prie kito, galėčiau pridurti - taikiai, nėra jokių akivaizdžiai atvirų konfliktų", sakė prezidentė.

Duodama interviu Rygoje, V. Vykė-Freiberga pareiškė, kad dvišaliai santykiai su Rusija pagerės, kai Latvija įstos į ES. Latvijos pareigūnai išreiškė viltį, kad tai įvyks iki 2005 metų. Latvija taip pat pareiškė, kad nori tapti NATO nare jau 2002 metais.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Užsienio naujienų prenumerata

Užsienyje

Naujos A. Hitlerio paslaptys: liudininkai pasakoja apie atominės bombos sprogimą primenančius reiškinius (11)

Paviešinti JAV archyvo dokumentai liudija, kad nacistinė Vokietija galimai atliko bandymus su atomine bomba dar nesibaigus Antrajam pasauliniam karui. Neseniai išslaptintas Vašingtono nacionalinių archyvų (The National Archives) dokumentų aplankas APO 696 – tai detali apžvalga, kurioje analizuojama, kaip toli Trečiojo reicho mokslininkai buvo pažengę Hitlerio itin pageidautos atominės bombos projekto vystymo srityje, rašo „The Daily Mail“.

Iš Turkijos į Siriją sugrįžo tūkstančiai pabėgėlių (2)

Dešimtys tūkstančių sirų grįžo namo iš Turkijos, Ankaros siųstiems kariams vykdant karinę operaciją kaimyninėje šalyje, pranešė penktadienį Turkijos užsienio reikalų ministras.

Rusija žada vetuoti JT rezoliuciją dėl sankcijų cheminį ginklą naudoti leidžiančiai Sirijos valdžiai (11)

Rusija pasinaudos veto teise, kad blokuotų Jungtinių Tautų rezoliucijos projektą, kuriuo ketinama taikyti sankcijas Sirijai dėl cheminio ginklo panaudojimo, sakė penktadienį rusų diplomatas.

Įtariama, kad Vokietijos žvalgyba šnipinėjo pasaulinę žiniasklaidą (7)

Vokietijos užsienio žvalgybos agentūra BND ilgai šnipinėjo BBC, „The New York Times“, „Reuters“ ir kitų žiniasklaidos priemonių žurnalistus, penktadienį pranešė savaitraštis „Der Spiegel“.

Leiboristams patyrus istorinį pralaimėjimą papildomuose rinkimuose, pergalę švenčia konservatoriai (1)

Nors Didžiosios Britanijos pagrindinė opozicinė Leiboristų partija nugalėjo Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderį „Brexit“ šalininkų bastione, tačiau antruosiuose papildomuose rinkimuose penktadienį pralaimėjo premjerės Theresos May valdančiajai Konservatorių partijai.