Kaip yra žinoma, Baltijos šalys iš pat pradžių neigiamai vertino Rusijos ir Prancūzijos sudarytą sandorį dėl karinių laivų pirkimo.
„Jei ši sutartis pakeis jėgų balansą Baltijos jūros regione, Latvija reikalaus kompensacijos, kad galėtų atkurti šį balansą“, – pareiškė gynybos ministras Artis Pabrikas.
Jei „Mistral“ lėktuvnešiai bus dislokuoti Baltijos jūroje, Latvija kreipsis dėl karinės ir politinės paramos ir į Prancūziją, ir į NATO bloką apskritai. Parama turi būti tokio dydžio, kad galima būtų atstatyti jėgų balansą regione, paaiškino ministras.
Gynybos ministerija taip pat pranešė, kad prieš sudarydamas milijardinę sutartį su Maskva, Paryžius intensyviai konsultavosi su Ryga. Konkrečiai, praeitą savaitę Prancūzijos gynybos ministras Gerardas Longuet pasakė, kad supranta Latvijos vyriausybės susirūpinimą, ir užtikrino savo kolegą Artį Pabriką, kad Rusijai parduodamuose laivuose nebus naudojamos naujos technologijos.
Praeitą penktadienį Sankt Peterburge Rusija ir Prancūzija pasirašė sutartį dėl dviejų „Mistral“ tipo lėktuvnešių tiekimo Rusijos gynybos ministerijos reikmėms. Tai didžiausia sutartis, sudaryta tarp NATO narės ir Rusijos. Sutarties kaina – 1,2 mlrd. eurų (apytikriai 4,14 mlrd. litų).
Pirmas laivas bus pristatytas Rusijos gynybos ministerijai 2014 m., antras – 2015 m. „Trečio ir ketvirto laivo tiekimo galimybė dar bus svarstoma“, – pareiškė Prancūzijos prekybos ministras Pierre‘as Lellouche‘as.