Bet, valstybinei žiniasklaidai anonsavus V. Putino kalbą, turėjusią nuskambėti Kryme rugpjūčio 14 dieną, Kremlius žengė žingsnį, kuris privertė suglumti tiek Rusijos, tiek užsienio žiniasklaidą: jis atšaukė tiesioginę renginio transliaciją.
Nuskambėjus V. Putino kreipimuisi į Rusijos Valstybės Dūmos deputatus, vienintelė pasiekiama kalbos vaizdo medžiaga buvo parodyta per valstybinę televiziją. Tačiau be garso. Gyvą prezidento kalbą pakeitė diktoriai, citavę kalbos tekstą, kurį realiu laiku perdavė Rusijos naujienų agentūros, tokios kaip „Interfax“ ir ITAR–TASS.
Kaip pastebėjo nepriklausomas radijas „Echo Moskvy“, agentūros šiai informacijai nepriskyrė prierašo „skubu“, kurį paprastai naudoja perduodamos viešus V. Putino pasisakymus.
Neaišku, kodėl Kremlius ir valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės nusprendė sumenkinti kalbos transliavimo svarbą, – kalbos, kurioje V. Putinas aptarė tiek vidaus, tiek užsienio politiką, įskaitant ir susidariusią aklavietę su Vakarais dėl sankcijų ir Ukrainos krizę.
Kremliaus atstovas nurodė, kad vėliau tą pačią dieną vaizdo medžiagą galima bus susirasti Kremliaus tinklalapyje.
Paklaustas, kodėl tiesioginė renginio vaizdo transliacija buvo atšaukta, jis šį klausimą perdavė V. Putino atstovui spaudai Dmitrijui Peskovui. Pastangos susisiekti su D. Peskovu mobiliuoju telefonu buvo bergždžios.
D. Peskovas, priremtas prie sienos „Echo Moskvy“ žurnalistų, ėmusių iš jo interviu rugpjūčio 15 dieną, tvirtino, kad kalba buvusi visiems prieinama, žurnalistai renginyje dalyvavę.
„Jie ją girdėjo ir matė, viską nufilmavo“, – tikino jis. Televizijos kanalai „turi savo redakcijos politiką, jie patys pasirenka prioritetus“, – pridūrė D. Peskovas.
Tiesioginės transliacijos per televiziją atsisakymas atrodo dar keistesnis, atsižvelgus į tą faktą, kad Ukrainos krizė V. Putinui gimtojoje šalyje pasirodė naudinga – jo reitingai po Krymo aneksijos šoktelėjo aukštyn.
Paties Kremliaus spaudos tarnyba buvo palyginti nekalbi.
Praėjus kelioms valandoms po V. Putino kalbos Jaltoje, ji paskelbė pranešimą spaudai – tiek rusų, tiek anglų kalba, – vos su viena Rusijos vadovo citata.
„Darysime viską, kad kuo greičiau būtų nutrauktas konfliktas, kad būtų sustabdytas kraujo praliejimas Ukrainoje“, – sakė V. Putinas, kaip skelbta Kremliaus pranešime spaudai.
Triukšminga reklama, paskui tyla
Kremlius ir Rusijos valstybinė žiniasklaida garsiai anonsavo V. Putino kalbą, likus kelioms dienoms iki renginio.
Rugpjūčio 14 dieną ITAR–TASS paskelbė antraštę, „Putinas pasakys kalbą, prieš prasidedant naujajam politiniam sezonui Rusijoje“, tuo tarpu „RIA Novosti“ rugpjūčio 11 dieną citavo D. Peskovo žodžius: „Rusijos vadovas sakys „turiningo turinio“ kalbą.
Tiek Rusijos, tiek užsienio žiniasklaidos priemonės skelbė, kad V. Putino kalba bus transliuojama per tiesioginį eterį. Tačiau likus 30 minučių iki renginio pradžios, žurnalistams buvo pranešta, kad bet kokia tiesioginė vaizdo transliacija nebus leidžiama. Apie tai savo „Twitter“ paskyroje parašė Nepriklausomas televizijos kanalas „Dožd“ („Lietus“).
Paprastai po V. Putino kalbos, valstybės kontroliuojamos televizijos kanalų tinklapiuose renginys aprašomas su smulkiausiomis detalėmis. Tačiau praėjus kelioms valandoms po rugpjūčio 14 dieną nuskambėjusios Rusijos vadovo kalbos, šiuose tinklapiuose informacijos apie renginį tebuvo trupiniai.
Tiek NTV, tiek Pirmasis kanalas transliavo trumpas vaizdo ištraukas, bet neįgarsintas. Rugpjūčio 15 dieną valstybinė Rusijos televizija „Rossija-24“ parodė ištraukas iš V. Putino kalbos ir žadėjo visą kalbą transliuoti tą pačią dieną 22 val. Maskvos laiku.
Kremliaus kontroliuojama RT televizija parodė reportažus apie V. Putino komentarus savo tinklalapiuose, tiek anglų, teik rusų kalbos versijose, tačiau be jokios vaizdo medžiagos – jos nebuvo galima rasti ir populiariajame „YouTube“ kanale.
Šis kreipimasis buvo pirmoji V. Putino svarbi kalba pusiasalyje nuo gegužės, kai jis lankėsi Sevastopolyje ir išrėžė ugningą kalbą apie Krymo aneksiją.
„Esu tikras, kad 2014-ieji įeis į miesto ir visos mūsų šalies metraštį kaip metai, kai tautos išsakė savo tvirtą troškimą būti drauge su Rusija“, – gegužės 9 dieną V. Putinas kalbėjo džiaugsmingai jį sveikinančiai miniai.
Ši kalba sutapo su Pergalės diena, minint rusų pergalę Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją, Rusijoje tai didžiulė šventė, daugeliui šventa. Šią kalbą plačiai transliavo Rusijos ir užsienio televizijos.