Dingusiais be žinios vis dar laikomi 287 žmonės, išgelbėti 179, iš kurių daugiau nei 50 yra sužeisti.
Jūroje prie Pietų Korėjos pietinių krantų ketvirtadienį tęsėsi desperatiškos beveik 300 žmonių, daugiausia moksleivių, paieškos po Pietų Korėjo kelto katastrofos, o nevilties apimti artimieji tęsė kankinamą budėjimą krante.
Aukų gali būti šimtai?
Oficialiai buvo patvirtinta devynių žmonių žūtis, tačiau sulig kiekviena praeinančia valanda didėja nuogąstavimai dėl iki šiol nerastų 287 žmonių, kurie dingo po to, kai daugiadenis laivas netikėtai pasviro, apvirto, o galiausiai nuskendo už maždaug 20 kilometrų nuo kranto.
Tame laive buvo iš viso 475 žmonės, tarp jų – 375 vidurinės mokyklos moksleiviai, plaukę kartu su mokytojais iš Inčono uosto į populiarią kurortinę Čendžu salą.
Karinių jūrų pajėgų ir pakrančių sargybos laivai prožektoriais ir signalinėmis raketomis stengėsi apšviesti paieškų teritoriją, gelbėjimo operacijai tęsiantis visą naktį. Tačiau dėl stiprios srovės ir prasto matomumo narams buvo sunku dirbti nuskendusio laivo korpuse, tikintis rasti gyvų likusių žmonių susidariusiose oro kišenėse.
„Kalbant atvirai, manau, kad galimybė rasti daugiau gyvų žmonių artima nuliui“, – vienas pakrančių sargybos pareigūnas sakė vienam naujienų agentūros AFP žurnalistui laive, dirbančiame nelaimės vietoje.
Pakrančių sargyba nurodė, kad buvo išgelbėti 179 žmonės, o šis skaičius menkai tepasikeitė nuo ankstesnio vakaro.
Ši tragedija apstulbino šalį, kurioje dėl sparčios modernizacijos tokios didelio masto katastrofos jau buvo laikomos praeities dalyku.
Jeigu bus patvirtinta, kad visi dingusieji yra žuvę, ši katastrofa būtų viena iš didžiausių, įvykusių Pietų Korėjoje taikos metu. Ji tampa dar skaudesnė dėl didelio vaikų skaičiaus.+
Prezidentė Park Geun-hye (Pak Gungjė) sakė esanti sukrėsta šio „tragiško“ incidento.
„Prašau, nepraraskite vilties iki paskutinės akimirkos“, – jis sakė trečiadienio vakarą, lankydamasi Seule įsikūrusiame nacionaliniame krizių valdymo centre.
Kol kas neaišku, kodėl nuskendo 6 825 tonų talpos keltas „Sewol“.
Daugelis keleivių pasakojo girdėję garsų trenksmą ir pajutę, kaip laivas drebėdamas staiga sustojo, todėl būtų galima manyti, jog keltas užplaukė ant povandeninio rifo arba atsitrenkė į kokį nors pasinėrusį objektą.
Tačiau laivo kapitonas Lee Joon-seokas (Li Čunsokas), kuris buvo tarp išgelbėtųjų, per apklausą teigė tyrėjams, kad keltas neužplaukė ant rifo.
„Jis neatsitrenkė į jokias uolas“, – 60-metis kapitonas sakė laikraščiui „Dong-A Ilbo“.
„Laivas nuskendo staiga. Aš nežinau aiškios priežasties“, – pridūrė jis.
Šimtai keltų kasdien plaukioja tarp Pietų Korėjos žemyninės dalies ir daugybės šios šalies salų, tačiau nelaimių įvyksta gana retai.
Viena iš didžiausių avarijų įvyko 1993-ųjų spalį, kai vienam keltui apvirtus netoli vakarinių krantų žuvo beveik 300 žmonių.
Jeigu išsipildys nuogąstavimai dėl tikėtino „Sewol“ katastrofos aukų skaičiaus, šis incidentas gali būti daugiausiai žmonių gyvybių pareikalavusi avarija nuo vieno prekybos centro griūties Seule 1995 metais, per kurią žuvo per 500 žmonių.