Kolumbijos Kongresas ratifikavo taikos sutartį su FARC

 (1)
Kolumbijos Kongresas trečiadienį vienbalsiai ratifikavo pataisytą taikos sutartį su marksistų partizanų judėjimu FARC, kad būtų užbaigtas ilgiau kaip pusę šimtmečio trukęs pilietinis karas, pranešė įstatymų leidėjai.
© AP / Scanpix

130 Atstovų Rūmų narių nubalsavo už ankstesnę dieną Senato patvirtintą tekstą. Nei vienas žemųjų parlamento rūmų narys nebalsavo prieš šią sutartį.

Prezidentas Juanas Manuelis Santosas pareiškė, kad šis balsavimas yra „istorinis palaikymas“ jo pastangoms sudaryti taiką.

J. M. Santosas, už savo pastangas pelnęs šių metų Nobelio taikos premiją, pateikė tvirtinti Kongresui atnaujintą sutartį, nes Kolumbijos rinkėjai spalį pribloškė pasaulį, kai per referendumą atmetė ankstesnę šio dokumento versiją.

Vyriausybės derybų su Kolumbijos revoliucinėmis ginkluotosiomis pajėgomis (FARC) vyriausiasis pareigūnas Humberto de la Calle ragino įstatymų leidėjus ratifikuoti sutartį ir perspėjo, kad armijos paliaubos su kairiaisiais partizanais yra „trapios“.

Nuo paliaubų įsigaliojimo rugpjūčio 29 dieną žuvo du FARC kovotojai ir keli vietos aktyvistai, todėl nuogąstauta, kad abi konflikto pusės gali atnaujinti kovos veiksmus.

Taikos sutarties pagrindinis oponentas – buvęs prezidentas Alvaro Uribe – ir jo sąjungininkai argumentuoja, kad šis planas užtikrina nebaudžiamumą karo nusikaltimų įvykdžiusiems sukilėliams ir atveria galimybę gauti vietų Kongrese, o ne siunčia į kalėjimą.

Trečiadienį prie Kongreso rūmų vyko ir sutarties šalininkų, ir priešininkų protestai.

Pusę šimtmečio Kolumbijoje trukęs painus konfliktas įtraukė kelias kairiojo sparno partizanų grupuotes, dešiniąsias sukarintas organizacijas ir narkotikų kontrabandininkų gaujas.

Jis nusinešė 260 tūkst. žmonių gyvybių; o dar 60 tūkst. laikomi dingusiais.

Anksčiau triskart nesėkmingai mėginta užbaigti šį konfliktą: vadovaujant prezidentams Belisario Betancurui 1982–1986, Cesariui Gaviriai, 1990–1994 ir Andresui Pastranai 1998–2002.

Naujoji sutartis užbaigia konfliktą su marksistine FARC, iki šiol buvusia didžiausia sukilėlių grupuote Lotynų Amerikoje, bet esama kitų grupuočių, veikiančių šioje Pietų Amerikos šalyje, turinčioje per 47 mln. gyventojų.

Dėl taikos dar nesusitarta su mažesne Nacionalinio išsivadavimo armija (ELN). Planuojama, kad derybos dėl tolesnio dialogo bus atnaujintos sausio 10 dieną.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Užsienio naujienų prenumerata

Užsienyje

M. Le Pen asistentė sulaukė įtarimų fiktyvaus įdarbinimo byloje (19)

Kraštutinių dešiniųjų kandidatės į Prancūzijos prezidentus Marine Le Pen asmeninei asistentei trečiadienį buvo pareikšti įtarimai fiktyvaus įdarbinimo Europos Parlamente (EP) byloje, pranešė šaltinis iš teisėsaugos institucijų.

JAV kariai buvo apšaudyti mūšyje dėl Mosulo (20)

Jungtinių Valstijų kariai buvo apšaudyti ir atsakė ugnimi mūšyje dėl Irako miesto Mosulo, trečiadienį pranešė tarptautinės koalicijos prieš grupuotę „Islamo valstybė“ atstovas, Amerikos kariams vis artėjant prie fronto linijos.

JT pasiuntinys Sirijai nesitiki proveržio derybose (6)

Jungtinių Tautų (JT) pasiuntinys Sirijai Staffanas de Mistura trečiadienį sakė nesitikįs proveržio taikos derybose tarp Sirijos vyriausybės ir opozicijos atstovų, rengiamose tarpininkaujant JT. Pasiuntinys greičiau tikisi suteikti impulsą siekti taikos beveik šešerius metus trunkančiame Sirijos pilietiniame kare, informuoja naujienų agentūra AP.

Nikaragvoje į veikiantį ugnikalnį kritę argentinietis ir jo gidas liko gyvi ir net puikiai jaučiasi

Argentinos vulkanologas ir nikaragvietis gidas, kritę į veikiantį ugnikalnį, bet išgelbėti ugniagesių, trečiadienį jautėsi gerai, pranešė Nikaragvos pareigūnai.

Chaosas D. Trumpo doktrinoje sėja nerimą Europoje (254)

Miuncheno saugumo konferencija šį kartą buvo kitokia. Prancūzas nuo Jungtinių Valstijų prezidento gynė NATO. Rusijos užsienio reikalų ministras atvyko, tačiau nepasirodė Amerikos valstybės sekretorius. Buvęs Švedijos ministras pirmininkas privalėjo reaguoti „į rimtą reikalą šalies viduje“ – mįslingą incidentą, apie kurį visam pasauliui pripasakojo klejojantis Donaldas Trumpas, nytimes.com rašo Rogeris Cohenas.