„Karų Ukrainoje bei Gazos Ruože metu paaštrėjo Jungtinių Valstijų ir demokratinio pasaulio kova su autoritarinėmis valstybėmis – Rusija, Iranu bei Kinija. Tačiau „Islamo valstybei“ jos visos yra musulmonų tikėjimo priešininkės ir jos visos turi būti sunaikintos“, – BBC rusų tarnyba cituoja du WSJ korespondentus, visą savo karjerą skyrusius Afganistane bei Artimuosiuose Rytuose vykstantiems konfliktams, kuriuose dalyvauja „Islamo valstybė“.
Jie primena, kad IS jau seniai jaučia neapykantą Rusijai. 2015 metais ši grupuotė prisipažino susprogdinusi Rusijos lėktuvą, skridusį iš Egipto. Šiame lėktuve buvo 224 žmonės. 2022 metais IS buvo užpuolusi Rusijos ambasadą Kabule; žuvo du Rusijos diplomatai ir keturi afganai. O praėjusį penktadienį IS prisiėmė atsakomybę už teroristinį išpuolį Maskvos koncertų salėje „Crocus City Hall“, kur žuvo daugiau kaip 130 žmonių.
Tarp istorinių islamistų pretenzijų Kremliui – karai Afganistane bei Čečėnijoje. Šiuo metu pyktį „Islamo valstybei“ taip pat kelia Rusijos operacijos prieš jos formuotes Sirijoje ir Vakarų Afrikoje.
Kodėl IS nusitaikė į koncertų salę Maskvoje?
Kataro „Al Jazeera“ rašo, kad pastaraisiais metais „Islamo valstybės“ propaganda Rusijos vadovą Vladimirą Putiną vaizdavo kaip musulmonų priešą, persekiojantį musulmonus tiek Rusijoje, tiek užsienyje.
„Rusijos dalyvavimas operacijose prieš IS bei jos padalinius, ypač Sirijoje, ir bandymai užmegzti ryšius su talibais pavertė Rusiją svarbia jų priešininke“, – „Al Jazeera“ citavo JAV Klempsono universiteto docentę ir knygos „Islamo valstybė“ Afganistane ir Pakistane“ bendraautorę Amirą Jadoon.
Teroristinis išpuolis „Crocus“ salėje priskiriamas IS afganistaniečių padaliniui „Wilayat Khorasan“. WSJ žurnalistai pažymi, kad jis susikūrė 2015 metais Rytų Afganistane, kur kadaise slapstėsi Osama bin Ladenas. Iš pradžių jo taikiniai daugiausia būdavo vietiniai – Afganistano šiitų bendruomenė, kurią IS laiko eretikais, ir Talibanas, kritikuotas už dalyvavimą taikos derybose su Jungtinėmis Valstijomis.
„Šiuo metu labiausiai įtikinantis „IS – Khorasan“ išpuolio prieš Rusiją motyvas yra talibų veiksnys. Talibanas yra didžiausias IS priešas, o IS Rusiją laiko talibų bičiule“, – „Al Jazeera“ sakė Wilsono centro Vašingtone Pietų Azijos instituto direktorius Michaelas Kugelmanas.
Pastaruoju metu IS kuopelė Afganistane nusprendė praplėsti savo operacijų ribas, ir WSJ ekspertai tai vertina kaip įrodymą, jog „ši teroristinė organizacija tolsta nuo savo lopšio Sirijoje bei Irake, kur buvo visiškai sunaikinta“.
Išpuolis Rusijoje atitinka šią tendenciją, pažymi laikraščio cituotas karinių konfliktų tyrimų centro „Militant Wire“ vienas iš įkūrėjų Lucas Webberis. Nepamiršti reikia ir to, kad pastaruoju metu bent kelių Vakarų valstybių žvalgybos tarnybos pranešė užkirtusios kelią teroristiniams aktams savo šalyse.
Migrantų verbavimas
„Islamo valstybės“ strategija – smogti retai, bet taikliai“, – laikraščiui sakė džihado tyrimų centro „Khorasan Diary“ Islamabade tyrimų direktorius Ricardo Valle.
Jo teigimu, taip siekiama sukurti tvirtos ir galingos jėgos įvaizdį, kad būtų galima pritraukti daugiau pasekėjų. „IS yra pasirengusi kantriai laukti tinkamo momento smūgiui“, – sakė jis.
„Šiandien jie yra Maskvoje. Neseniai buvo Irane. Bus ir daugiau išpuolių, galbūt kitose sostinėse“, – „Al Jazeera“ sakė karo analitikas ir buvęs Turkijos kariuomenės pulkininkas Muratas Aslanas.
WSJ žurnalistai pažymi, kad prasidėjus karui Ukrainoje, islamistams tampa vis lengviau į savo gretas verbuoti migrantus iš Vidurinės Azijos, nes Rusijoje jų daugėja dėl darbo jėgos trūkumo, kurį sukėlė mobilizacija ir nuostoliai fronte. Tokie migrantai dažnai prastai kalba rusiškai, su jais blogai elgiamasi, policija juos gaudo ir varo į frontą.
„Nėra abejonių, kad valdžios požiūris į migrantus skatina juos radikalėti“, – buvusio Kirgizijos ambasadoriaus Vašingtone Kadyro Toktogulovo žodžius citavo laikraštis.
