Psichologijos profesorės Kate Harkness teigimu, ypač stipri penktadienio, 13-os dienos baimė gali kenkti darbui, sutrukdyti kelionių planus ar net turėti padarinių santykiams, jei tą žmonės bijo iškelti koją iš namų.
„Nieko baisaus manyti, kad penktadienis 13-a diena yra nesėkminga, kol tai netrukdo gyventi“, – sakė ji.
Neigiamas asociacijas eskaluoja filmo „Friday the 13th“ („Penktadienis, 13-a diena“) tęsiniai.
Kraštutiniais atvejais ypatingai stipri minėtos dienos ar kitų su ja susijusių prietarų baimė gali virsti obsesiniu kompulsiniu sutrikimu ar net peraugti į šizofreniją, na o tada, profesorės teigimu, tenka gydyti žmonės antipsichotiniais vaistais.
Anot K. Harkness, ši diena tikrai nėra pavojinga, tiesiog popkultūroje ji siejama su nesėkmėmis, ir tiek.
Psichologijos profesorė aiškina, kad prietaringumas virsta patologija dėl didelio organizme pagamino cheminio junginio – dopamino kiekio, kurį galima sumažinti medikamentais.
K. Harkness pabrėžė, jog tikėjimas prietarais nereiškia, kad žmogui – ekstremali fobijos forma. Pavyzdžiui, sportininkai turi talismanų ir tiki, kad jie padės jiems laimėti. Dažnai prietarai gali netgi teigiamai motyvuoti žmones.
Profesorė teigia, kad penktadienio, 13-os dienos baimės šaknys – anglų viduramžių rašytojo Geoffrey Chaucerio (Džefrio Čoserio) kūrinyje „Kenterberio pasakojimai“, kuriame aprašomos tą dieną ištikusios nesėkmės.
Anot jos, penktadienį, 13-ą dieną yra buvę ir tragiškų įvykių, pvz., Didžiosios ekonominės krizės (dar vadinamos Didžiąja depresija) metu biržos žlugimas, pramintas Juoduoju penktadieniu. Krikščionybės tradicijoje Jėzų nukryžiavo būtent penktadienį 13-ą dieną.
Vakarų kultūroje skaičius 12 siejamas su pilnatve, išbaigtumu – metuose yra 12 mėnesių, Jėzus Kristus turėjo 12 apaštalų, na o didesnis skaičius tarsi sutrikdo tobulybę, aiškina K. Harkness.
Jos nuomone, žmonės ėmė bijoti penktadienio, 13-os dienos, stokodami mokslinių žinių apie pasaulį, taip atsirado prietarai, o laikui bėgant penktadienis ir 13-a mėnesio diena ėmė reikšti dvigubą nesėkmę.