Šis žingsnis neabejotinai supykdys Madridą, ieškantį išeities iš užsitęsusios politinės krizės.
Už atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakančios Katalonijos partijos, iškovojusios tvirtą daugumą pernai vykusiuose regiono rinkimuose, patvirtino planą, pagal kurį regionas 2017 metais turėtų tapti nepriklausomas. Tačiau ideologiniai skirtumai stabdo šio plano įgyvendinimą.
„Iki galo sieksime susitarimo (su centrine vyriausybe), be paliovos dirbsime, kad galėtume surengti referendumą pagal susitarimą su valstybe“, – Katalonijos įstatymų leidėjams sakė regiono vadovas Carlesas Puigdemont'as.
„Tačiau jei iki mūsų kadencijos galo nebus teigiamo atsakymo, būsime pasirengę… sušaukti referendumą ateinančių metų rugsėjo mėnesio antroje pusėje“, – pažymėjo jis.
C.Puigdemont’as į įstatymų leidėjus kreipėsi prieš ketvirtadienį numatytą balsavimą dėl pasitikėjimo jo vyriausybe.
Regiono lyderis buvo priverstas sušaukti šį balsavimą, nes birželį subyrėjo jo valdančioji nepriklausomybės šalininkų koalicija, kai labiausiai radikali koalicijos partnerė – separatistinė kraštutinių kairiųjų „Liaudies vienybės kandidatūra“ (Candidatura d'Unitat Popular, CUP) – atsisakė paremti 2016-ųjų vyriausybės biudžetą.
Vėliau CUP pareiškė, kad yra pasirengusi grįžti į koaliciją ir balsuos už C. Puigdemont’ą, tačiau su sąlyga, kad ateinančiais metais regione bus surengtas referendumas, panašus į 2014 metais Škotijoje vykusį plebiscitą dėl nepriklausomybės.
Dėl šios priežasties C.Puigdemont’o pareiškimas nebuvo netikėtas. Laukta, kad jis savo trečiadienio kreipimesi į įstatymų leidėjus paskelbs apie būsimą plebiscitą ir išdėstys planus dėl regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos.
„Ateinančių metų birželio pabaigoje parlamentas priims įstatymus, reikalingus, kad Katalonija galėtų funkcionuoti kaip nepriklausoma valstybė“, – sakė regiono lyderis.
Vėliau, pasak jo, piliečiai bus pakviesti prie balsadėžių pareikšti savo valios referendume.
Katalonijos separatistų partijos daug metų nesėkmingai siekia gauti Ispanijos centrinės vyriausybės leidimą organizuoti regione referendumą dėl nepriklausomybės, panašų į plebiscitą Škotijoje. Škotų rinkėjai 2014 metais vykusiame referendume pasisakė prieš atsiskyrimą nuo Jungtinės Karalystės.
C.Puigdemont'o pirmtakas Arturas Masas jau mėgino surengti tokį balsavimą. Tačiau Ispanijos Konstituciniam Teismui jį uždraudus, 2014-ųjų lapkritį Katalonijoje buvo surengtas tik simbolinis referendumas dėl nepriklausomybės.
Jame daugiau nei 80 proc. balsavusių katalonų pasisakė už atsiskyrimą. Tačiau referendume dalyvavo tik 2,3 mln. žmonių iš 6,3 mln. tokią teisę turėjusių regiono gyventojų.
Priešingai nei buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, sutikęs, kad Škotija rengtų referendumą dėl nepriklausomybės, Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy kategoriškai atsisako leisti tokį plebiscitą organizuoti Katalonijai.
Katalonija , 7,5 mln. gyventojų turintis regionas, kuriame sukuriama maždaug penktadalis Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP), turi savo kalbą ir kultūrines tradicijas.
Reikalavimai dėl atsiskyrimo čia reiškiami jau seniai, bet pastaraisiais metais nepriklausomybės judėjimas Katalonijoje sustiprėjo, nes dėl Ispanijos ekonominės krizės regione išaugo nedarbas ir skolos.
Katalonai skundžiasi, kad regionas negauna investicijų, kurios būtų proporcingos jo sumokamiems mokesčiams, o centrinė vyriausybė kišasi į regiono kalbos ir švietimo politiką.