Remiantis dokumentais, kurie buvo surasti per 2011 metų gegužės reidą O.Bin Ladeno slėptuvėje Pakistane, jis planavo išplatinti vieną savo vaizdo įrašą ir surengti islamistiškos propagandos pliūpsnį.
JAV žvalgybos agentūros trečiadienį išslaptino ir AFP pateikė maždaug 100 dokumentų su vertimais.
„Laukiame palaimintų atakų Niujorke ir Vašingtone dešimtųjų metinių, kurios (bus minimos) po devynių mėnesių“, – rašė O.Bin Ladenas viename laiške savo sąjungininkams, kuris buvo rastas per operaciją.
„Visi jūs suprantate jų svarbą ir kaip svarbu pasinaudoti šiomis metinėmis, įkūnijant muisulmonų pergales ir perduodanti tą, ka norime perduoti žmonėms per žiniasklaidą“, – rašė jis.
Šių dokumentų autentiškumo nepriklausomi šaltiniai nepatvirtino.
Tą operaciją įsakė surengti JAV prezidentas Barackas Obama, kai Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) susekė O.Bin Ladeno ryšininką, padėjusį surasti aukštomis sienomis apjuostą „al Qaeda“ lyderio buveinę.
Trečiadienį paskelbti dokumentai rodo, kad O.Bin Ladenas susidūrė su sunkumais organizuodamas didelio masto atakas prieš Vakarų objektus, tačiau iš visų jėgų stengėsi pasinaudoti praeities pergalėmis.
„Aš susirašinėjau su broliais, kad „Al Jazeera“ (TV kanalui) būtų pateikti keli pranešimai, kai šis kanalas pradės laidas rugsėjo 1-ąją“, – sakė jis apie Katare įsteigtą naujienų sklaidos tinklą.
„Prieš porą mėnesių aš išsiunčiau jums pareiškimo vaizdo įrašą, bet jis dar nebuvo transliuotas žiniasklaidoje. Ketinu jį perdaryti prieš transliuojant“, – pridūrė jis.
Kitame laiške, datuotame 2011-ųjų balandžio 5 dieną, O.Bin Ladeno dešinioji ranka Atiyah Abd al Rahmanas, vadeiva, kuris „al Qaeda“ vadinamas Mahmudu, pasiūlė savo patarimą dėl turinio.
„Jame turėtų būti pamokymų ir priminimų jaunimui bei visai tautai. Jis turi būti bendro pobūdžio, nesileidžiama į detales. Jis turi taip pat raginti žmones tęsti džihado, atgailos ir grįžimo į Dievą kelią“, – rašoma laiške.
Bet gegužės 2 dieną, likus keturiems mėnesiams iki Jungtinėse Valstijose rengiamo minėjimo, kuriuo pagerbiami beveik 3 tūkstančiai žmonių, žuvusių per lėktuvų pagrobimą ir jų nukreipimą į garsiuosius Niujorko bei Vašingtono pastatus, JAV specialusis būrys atakavo namą, kuriame buvo O.bin Ladenas, ir nukovė jį.
Per tą reidą JAV karinio laivyno „ruoniai“ paėmė vieną O.Bin Ladeno vaizdo įrašą, bet jo kopija, matyt, buvo anksčiau padaryta. Tda rugsėjo 12 dieną „al Qaeda“ paskelbė likusio antrojo lyderio Aymano al-Zawahirio pranešimą kartu su O.bin Ladeno įrašu.
Buvo pasiryžęs rengti įspūdingus išpuolius prieš JAV
Nekišdamas nosies iš savo namų Pakistane, Osama bin Ladenas prašė savo pasekėjų sutelkti dėmesį į išpuolius prieš Jungtines Valstijas, užuot pešusis tarpusavyje.
Trečiadienį išslaptinti dokumentai naujai nušviečia „al Qaeda“ steigėjo mąstyseną, jo pasvarstymus apie taktiką, nerimą dėl Vakarų vykdomo šnipinėjimo, susitelkimą į savo grupuotės įvaizdį žiniasklaidoje.
„Pagrindinis dėmesys skirtinas kovai su amerikiečiais, jų ir jų atstovų žudymui“, – rašė nominalusis „al Qaeda“ vadovas.
Šis laiškas tėra vienas iš tūkstančių aplankų, kuriuos 2011-ųjų gegužės 2 dieną rado JAV karinio laivyno būrys SEAL, atakavęs O.Bin Ladeno slėptuvę Abotabado mieste Pakistane ir nukovęs jį.
JAV žvalgyba išslaptino daugiau kaip 100 šių dokumentų, paimtų iš O.Bin Ladeno archyvų, įstatymų leidėjams nurodžius tai daryti, aidint kaltinimams CŽV, kad ši užlaiko šią medžiagą.
Naujienų agentūrai AFP buvo leista susipažinti su šiais dokumentais, kai jie dar nebuvo išslaptinti, bet vėliau jie buvo paskelbti Nacionalinės žvalgybos direktorato tinklalapyje.
Šios tarnybos atstovas Jeffas Anchukaitis sakė, kad „didoko dokumentų pluošto“ išslaptinimas daromas pagal prezidento Baracko Obamos iniciatyvą siekti „didesnio skaidrumo“.
To paties reikalauja ir įstatymas, įpareigojantis šnipinėjimo agentūras peržiūrėti visą O.Bin Ladeno medžiagą, kad ją galima būtų paskelbti viešai, pridūrė J.Anchukaitis.
Ši medžiaga skelbiama išversta į anglų kalbą. Tad naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai įvertinti vertimų tikslumo.