JAV karinės pajėgos davė įsakymą karinių jūrų laivų flotilei judėti link Korėjos pusiasalio, rašo BBC. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į augančią įtampą dėl Šiaurės Korėjos vykdomos branduolinių raketų programos.
Lėktuvnešis "Carl Vinson"
© AFP / Scanpix

Laivų kovinės grupės sudėtyje – „Nimitz“ klasės lėktuvnešis „USS Carl Vinson“, du karo laivai ir dar du karo kreiseriai, rašo BBC.

Iš pradžių buvo numatyta, kad ši laivų grupė lankysis Australijos uostuose, bet vietoje to iš Singapūro ji buvo nukreipta į vakarinę Ramiojo vandenyno dalį.

Anot JAV kariškių, tokios saugumo priemonės imtasi siekiant išlaikyti pasiruošimą regione, šiuo metu karo laivų flotilė juda link vakarinės Ramiojo vandenyno dalies.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau yra sakęs, kad JAV pasirengusi veikti sprendžiant Šiaurės Korėjos branduolines problemas.

„Numeris vienas grėsme regione ir toliau išlieka Šiaurės Korėja, kuri vykdo neapgalvotą, neatsakingą ir situaciją destabilizuojančią branduolinių raketų programą bei jos bandymus“, – sakė JAV Ramiojo vandenyno kariškių komandos atstovas Dave'as Benhamas, rašo BBC.

DELFI primena, kad penktadienį JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas pareiškė, kad JAV msis vienašališkų priemonių, kad atremtų Šiaurės Korėjos keliamą branduolinę grėsmę, jeigu Kinija negalės arba nenorės padėti.

„Mielai su jais bendradarbiautume“, – R. Tillersonas sakė po JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmojo susitikimo su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. „Tačiau suprantame, kad tai jiems kelia unikalių problemų ir iššūkių, tad mes būtume ir esame pasiruošę brėžti savo pačių kursą šiuo klausimu, jeigu Kinija tiesiog negalės koordinuotis su mumis“, – pabrėžė jis.

Šiaurės Korėjos bandymai kelia nerimą

Šiaurės Korėja jau yra įvykdžiusi keletą branduolinių bandymų, tačiau ekspertai prognozuoja, kad ateityje jų gali būti ir daugiau, nes šalis vis artėja prie užsibrėžto tikslo sukurti tokią branduolinę kovinę galvutę, kuri pasiektų JAV.

Trečiadienį vykdydama bandymus Šiaurės Korėja iš rytinio Šinpo uosto paleido vidutinio nuotolio balistinę raketą. Ji buvo nukreipta į Japonijos jūrą.

Šis Japonijos ir Pietų Korėjos pasmerkimo sulaukęs bandymas buvo įvykdytas Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo išvakarėse.

Abiejų šalių lyderiai aptarė Šiaurės Korėjos branduolinių ir raketų gamybos programų suvaldymo galimybes. JAV pamėgino daryti Kinijai spaudimą, mat ji, kaip istorinė Pchenjano sąjungininkė, gali sumažinti susidariusią įtampą.

Kinija, deja, nepademonstravo pakankamo noro izoliuoti savo kaimynę, baimindamasi, kad tai gali paskatinti pabėgėlių krizę, be to, pritraukti JAV karines pajėgas.

Neseniai duotame interviu D. Trumpas pasakė, kad Vašingtonas yra pasirengęs veikti ir tuo atveju, jei Pekinas nesutiks bendradarbiauti. „Jei Kinija nesirengia spręsti Šiaurės Korėjos problemos, tai padarysime mes“, – sakė jis.

Šiaurės Korėja situaciją vertina kaip priartėjimą „prie karo slenksčio“

Jungtinės Tautos yra uždraudusios bet kokius Šiaurės Korėjos raketų arba branduolinius bandymus, tačiau šalis ne kartą pažeidė jai taikomas sankcijas.

Praeitą mėnesį Šiaurės Korėja iš Tongčango regiono, esančio netoli Kinijos sienos, paleido keturias balistines raketas Japonijos jūros kryptimi.

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe įvertino šį žingsnį kaip parėjimą prie „aukštesnio lygio grėsmių“.

JAV finansų ministerija visiškai neseniai paskelbė sankcijas 11-ai Šiaurės Korėjos verslo atstovų ir vienai įmonei, o JAV politikai entuziastingai parėmė įstatymo projektą, kuriame Šiaurės Korėja įvardijama kaip šalyje vykdomo terorizmo šaltinis.

Šiaurės Korėja perspėjo, kad tuo atveju, jei tarptautinė bendruomenė padidins sankcijas, ji tikrai atsakys tuo pačiu, ir pareiškė, kad dėl JAV veiksmų situacija jau priartėjo „prie karo slenksčio“.

Kinija ilgą laiką buvo artimiausia Šiaurės Korėjos diplomatine sąjungininke ir prekybos partnere, tačiau šalių santykiai gerokai įsitempė, nes Pchenjanas atsisako sustabdyti branduolinius ir raketų bandymus.

Baiminamasi, kad Pchenjanui ilgainiui gali pavykti paleisti didelio nuotolio raketas, kuriomis pavyktų suduoti smūgį į žemyninę JAV teritoriją.

Rusijos žiniasklaida JAV veiksmus sieja su Š. Korėjos pozicija dėl Sirijos

Portalas newsru.com pranešdamas apie JAV Korėjos pusiasalyje dislokuojamus laivus priminė, jog Š. Korėja pasmerkė JAV ataką Sirijoje, po to, kai prieš vietinius gyventojus buvo panaudotas cheminis ginklas.

Kaip rašo newsru.com, šeštadienį Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerija paskelbė pranešimą, kuriame smerkia JAV įvykdytą ataką, kai iš šios šalies laivų Viduržemio jūroje buvo paleistos į Sirijos ginkluotųjų pajėgų bazę nukreiptos raketos.

Ministerija pabrėžė, kad tokie Jungtinių Valstijų vadovybės veiksmai turi būti vertinami kaip „nepateisinamas agresijos prieš suverenią valstybę aktas“. Jie, anot ministerijos, puikiai paaiškina, kodėl Šiaurės Korėjos valdžia laikosi atgrasymo branduoliniais ginklais politikos ir siekia padidinti šalies karines galias, rašo portalas.

DELFI primena, kad per cheminio ginklo ataką Chan Šeichūne Sirijos šiaurės vakaruose, Idlibo sveikatos administracijos duomenimis, žuvo 89 civiliai, tarp jų – 33 vaikai ir 18 moterų. Sirija neigia naudojusi nervus paralyžiuojančias dujas.

Balandžio 6 d. naktį JAV kariuomenė paleido 59 sparnuotąsias raketas „Tomahawk“ į Šairato oro bazę, esančią vakarų Sirijoje netoli Homso. Pasak Pentagono, toje bazėje buvo laikomi cheminiai ginklai ir sirų orlaiviai. Pentagonas nurodė, kad raketomis taikytasi į lėktuvus, įtvirtintus orlaivių angarus, degalų saugyklas ir logistikos objektus, šaudmenų sandėlius, priešlėktuvinės gynybos sistemas ir radarus.

JAV į Sirijos oro bazę paleistos raketos yra pirmas kartas, kai Jungtinės Valstijos tiesiogiai atakavo prezidento Basharo al Assado režimą. Tokius JAV veiksmus griežtai sukritikavo Rusija, pavadino tai agresija prieš suverenią valstybę ir sustabdė dvišalį susitarimą, kuriuo siekiama išvengti lėktuvų susidūrimų šioje karo draskomoje šalyje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gilyn į Rusiją. Vaizdas pro langą į Europą: Baltijos regionas Kremliui – tik viena jo baisios strategijos detalė (36)

Su rusų ekonomistu, žurnalistu Dmitrijumi Travinu DELFI susitiko Europos universitete Sankt...

Paėmusieji būsto paskolas viliojami galimybe sutaupyti nemenką sumą (31)

Tūkstančiai šalies gyventojų įsigydami nuosavą būstą skolinosi pinigų iš bankų....

Azija kuria savo pasaulio tvarką (85)

Pastaruoju metu daug pasakyta apie tai, kaip Donaldo Trumpo administracijos politika kertasi su tuo,...

Oftalmologė perspėja: jei nieko nekeisime, mūsų vaikai ligos neišvengs (1)

Mūsų darbas ir poilsis dažniausiai susiję su informacijos apdorojimu – analizuojame ataskaitas,...

Blogiausia prognozė išsipildė: ledo slinkimas paspartėjo (16)

Prognozuojama, kad Grenlandijos ledynai artimiausiais metais tirps sparčiau, nors pastaruoju metu...

„Alfa Romeo Stelvio“: perėja į vairuotojo pasaulį (2)

2757 metrų aukštyje Italijos kalnuose, netoli Šveicarijos, esanti perėja, kurioje – net 48-ių...

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (18)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (275)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Geriausi pusryčiai norintiems sulieknėti (4)

Norintys mesti svorį gali lengviau atsikvėpti – šį kartą nereikės valgyti nieko neįprasto. Ir...

Atlikėjas iš P. Afrikos GSLIM žmoną ir ramybę rado Lietuvoje: dar visai neseniai ten mūsų santykiai būtų buvę nelegalūs (111)

Pusę metų Lietuvoje gyvenantis dainininkas iš Pietų Afrikos GSLIM (Gabriel Sweet Life In Music)...