Italai balsuoja dėl Venecijos atsiskyrimo nuo Italijos

Roma su Venecija ir aplinkiniais rajonais elgiasi „kaip su Romos imperijos priemiesčiais“, trečiadienį pareiškė Veneto regiono prezidentas, vietos gyventojams balsuojant, ar atsiskirti nuo Italijos.

„Roma galvoja, kad vis dar yra imperija. Ji juda savo pačios greičiu ir lėtina likusius mus“, – žurnalistams Romoje sakė Luca Zaia.

Italai Venete dalyvauja savaitę truksiančiame interneto balsavime dėl regiono atsiskyrimo nuo likusios šalies dalies.

Balsavimas nėra teisiškai įpareigojamas, bet juo siekiama paramos įstatymo projektui dėl referendumo sušaukimo.

Apklausos rodo, kad maždaug 60 proc. iš 3,8 mln. balsuoti galinčių žmonių pritaria nepriklausomybei.

Naująją Veneto respubliką įkvėptų senovės Venecijos respublika – ekonomikos, kultūros ir prekybos prasme turtinga valstybė, kuri egzistavo nuo 7-ojo amžiaus iki Napoleono Bonaparte'o (Napoleono Bonaparto) užkariavimo 1797 metais.

„Sostinė su Venetu elgiasi taip, tarsi tai būtų Romos imperijos priemiesčiai, tarsi Veneto žmonės būtų tik mokesčių mokėtojai“, – sakė L.Zaia, kuris pridūrė, kad regionas Romai sumoka 21 mlrd. eurų daugiau nei gauna investicijomis ir paslaugomis.

„Daugiau kaip pusė Italijos techniškai yra bankrutavusi. Vis dėlto nėra nė cento skolos Veneto balansuose“, – sakė L.Zaia.

Referendumo planai sukėlė susirūpinimą dėl poveikio, kurį regiono nepriklausomybė gali padaryti trapiai Italijos politinei sistemai.

Atsiskyrimą palaikančios partijos yra sakiusios, kad jeigu dauguma per interneto balsavimą balsuos už nepriklausomybę, jos ją paskelbs ir nutrauks mokesčių mokėjimą Romai.

Londone įsikūrusi konsultavimo firma „Capital Economics“ nurodė, kad šis balsavimas „akcentuoja kelias rimtas problemas“, tarp jų – galimą žalingą poveikį Italijos fiskalinei pozicijai, tokį kaip pajamų praradimas.

Didėjanti parama Venecijos nepriklausomybei ir kitoms prieš isteblišmentą nusistačiusioms partijoms, tokioms kaip „Penkių žvaigždučių judėjimas“ (M5S), „demonstruoja korozinį ekonomikos krizės poveikį ir taip trapiai šalies politinei sistemai“, sako „Capital Economics“.

Recesijos ištikta Italija, kurią yra prislėgusios didžiulės skolos, ką tik pradėjo matyti nedrąsius augimo ženklus, bet „didelis nedarbas ir griežtos fiskalinės politikos poreikis ateinančiais metais palaikys šiuos protestų judėjimus, komplikuodamas strategijos formavimą“, pridūrė ši konsultavimo firma.

Tačiau L.Zaia sakė, kad minimam įstatymo projektui, kuriam prieš pateikimą parlamentui turi pritarti regiono taryba, „dar liko kažkiek kelio“.

„Vyriausybė paskelbs prašymą surengti referendumą nekonstituciniu, regionas apskųs ir taip toliau“, – sakė jis.

„Kiek tai užtruks? Mes esame Italijoje“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje lėtumu garsėjančią šalies biurokratiją.