Suskaičiavus 70 proc. balsų buvo paskelbta, kad "Ne" balsavo 57,7 proc., o "Taip" - 42,3 proc. rinkėjų. Dėl tokio rezultato vyriausybė Reikjavike atsidurs nepatogioje padėtyje.
Maždaug 230 tūkst. rinkėjų buvo paprašyta nuspręsti dėl pasiūlymo grąžinti Britanijai ir Nyderlandams 3,9 mlrd. eurų, kuriuos šios šalys išleido kompensacijoms 340-čiai tūkst. savo piliečių, netekusių pinigų, kai pasaulinės finansų krizės neatlaikė interneto bankas "Icesave".
Islandijos premjerė Johanna Sigurdardottir, kuri vadovauja centro kairiųjų koalicijai ir laikė šį susitarimą labai svarbiu Islandijai, išreiškė savo nusivylimą.
Ji sakė, kad tokie rezultatai yra šokas ir vyriausybei, ir parlamentui, kur 70 proc. deputatų pritarė minimam susitarimui prieš tai, kai valstybės vadovas atsisakė jį ratifikuoti ir sušaukė referendumą.
Naujausias susitarimas, dėl kurio trys šalys sunkiai tarėsi daugiau kaip dvejus metus, buvo laikomas palankesniu Islandijai nei ankstesnis susitarimas, kurį 2010 metų sausį per referendumą atmetė 93 proc. islandų.
Pagal naująjį susitarimą Islandija būtų galėjusi skolą sumokėti palaipsniui, iki 2046-ųjų. 1,3 mlrd. eurų skolos Nyderlandams palūkanos būtų buvusios 3 proc., o likusios dalies, kurią Islandija skolinga Didžiajai Britanijai, - 3,3 procento.
Be palūkanų šios skolos sudaro maždaug 12 tūkst. eurų vienam piliečiui, kurių Islandijoje iš viso yra 320 tūkstančių.
Laimėjus "Ne" stovyklai, Islandijos gali laukti bylinėjimasis Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) teisme, kuris gali trukti iki dvejų metų.
Neigiamas teismo sprendimas reikš "reikšmingas pasekmes islandams", perspėjo Islandijos universiteto ekonomikos profesorius Gudmunduras Olafssonas (Gudmunduras Oulafsonas).
Islandijos derybininkas, JAV teisininkas Lee Buchheitas (Li Bačheitas), sakė, kad naujasis susitarimas "buvo geriausias, dėl kokio buvo galima suderėti tuo metu ir tomis aplinkybėmis".
Premjerė J.Sigurdardottir sakė, kad "Taip" yra labai svarbus.
"Kuo ilgiau (reikalas dėl) "Icesave" lieka neišspręstas, tuo rimtesnės pasekmės bus islandų liaudžiai", - praėjusią savaitę sakė ji.
Abi stovyklos prieš referendumą vykdė intensyvias kampanijas ir internetu bandė įtikinti neapsisprendusius rinkėjus.
"Ne" šalininkai perspėjo, kad šiuo susitarimu islandams bus užkrauta "neįtikėtina finansinė našta", ir tvirtino, kad "niekada nebuvo jokios teisinės prievolės Islandijos piliečiams užsikrauti privataus banko nuostolius".
"Taip" stovykla, kurią rėmė vyriausybė ir pagrindinė opozicinė konservatorių partija, teigė, kad tai buvo vienintelis būdas užbaigti šį ginčą "susitarimu, kuris iki minimumo sumažina išlaidas ir riziką Islandijai".
Nyderlandų finansų ministras nusivylęs Islandijos referendumo rezultatais
Nyderlandų finansų ministras Janas Keesas de Jageris sekmadienį sakė, jog yra labai nusivylęs tuo, kad islandai atmetė susitarimą dėl "Icesave" skolų, ir pridūrė, kad dabar viską spręs teismai.
Per šeštadienio referendumą Islandijos rinkėjai antrą kartą pasakė ryžtingą "ne" susitarimui kompensuoti Didžiajai Britanijai ir Nyderlandams nuostolius, patirtus 2008 metais žlugus bankui "Icesave", rodo sekmadienį paskelbti beveik galutiniai rezultatai.
"Esu labai nusivylęs tuo, kad "Icesave" susitarimas nebuvo priimtas. Tai nėra gerai nei Islandijai, nei Nyderlandams. Derybų laikas baigėsi. Islandija lieka įpareigota grąžinti skolą", - sakoma J.K.de Jagerio pareiškime.
"Dabar dėl šio klausimo spręs teismai", - priduriama jame.
Islandija žada "be problemų" sumokėti skolas
Islandija sekmadienį paskelbė, jog jai "ne problema" sumokėti skolas, nors dieną prieš tai jos rinkėjai referendume ryžtingai atmetė persvarstytą pasiūlymą sumokėti kompensacijas Didžiajai Britanijai ir Nyderlandams dėl banko "Icesave" žlugimo 2008 metais.
"Islandijos valstybei visiškai jokia problema sumokėti savo skolas", - spaudos konferencijoje pareiškė finansų ministras Steingrimuras Sigfussonas.
"Islandijos rezervų daugiau nei pakanka visiems išmokėjimams ateinančiais metais padengti", - pridūrė jis.
Suskaičiavus 70 proc. šeštadienį įvykusio referendumo balsų buvo paskelbta, kad 57,7 proc. rinkėjų balsavo prieš siūlymą sumokėti kompensacijas, o 42,3 proc. rinkėjų - už jį. Dėl tokio rezultato Reikjaviko vyriausybė atsidūrė nepatogioje padėtyje.
Maždaug 230 tūkst. rinkėjų buvo paprašyta nuspręsti dėl pasiūlymo grąžinti Britanijai ir Nyderlandams 3,9 mlrd. eurų, kuriuos šios šalys išleido kompensacijoms 340-čiai tūkst. savo piliečių, netekusių pinigų, kai pasaulinės finansų krizės neatlaikė interneto bankas "Icesave".