Islandija prašymą dėl narystės ES pateikė 2009 metais. Tačiau ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Gunnaras Bragi Sveinssonas pranešė, kad centro dešiniųjų vyriausybė informavo šiuo metu ES pirmininkaujančią Latviją ir Europos Komisiją apie šalies sprendimą atšaukti šį prašymą.
„Islandijos interesai geriau įgyvendinami nebūnant Europos Sąjungoje“, - rašoma ministro pareiškime, kuris paskelbtas jo tinklalapyje.
Islandija pirmą kartą dėl narystės ES kreipėsi 2009 metais vadovaujant kairiųjų vyriausybei, kai šalis smarkiai nukentėjo nuo ekonominės krizės, per kurią Islandijos krona nuvertėjo beveik perpus, todėl narystės euro zonoje perspektyva tuo metu Reikjavikui atrodė viliojanti.
Tačiau opi žvejybos kvotų problema tapo pagrindine kliūtimi prisijungimui prie ES, nors šis klausimas taip ir nebuvo pradėtas nagrinėti derybose dėl narystės, kurias šalis pradėjo 2011 metų vasarą. Žvejyba yra vienas iš pagrindinių šios Šiaurės Atlanto salos pajamų šaltinių.
Viešosios nuomonės apklausos taip pat ėmė rodyti stiprėjantį visuomenės nepritarimą stojimui į Bendriją.
Kai 2013 metais į valdžią atėjo centristinė Pažangos partija ir dešiniojo sparno Nepriklausomybės partija, derybos su Briuseliu buvo sustabdytos. Visgi pažado surengti referendumą dėl stojimo į ES vyriausybė neįvykdė.
Islandija nurodė norinti palaikyti „glaudžius ryšius ir bendradarbiavimą“ su ES.
Islandija priklauso Šengeno erdvei, kurios valstybių piliečiams garantuojamas nevaržomas judėjimas, ir Europos ekonominei erdvei - laisvosios prekybos zonai Europoje.