Jungtinės tarptautinės pajėgos jau metus priešinasi „Islamo valstybei“, o Rusija mėgina įtikinti visą pasaulį, kad yra pasiryžusi su teroristais kovoti. Vis dėlto nėra aišku, kokiais būdais Rusijai pavyks susidoroti su „Islamo valstybės“ keliamu pavojumi šios šalies teritorijoje.
Nors skirtingi šaltiniai pateikia skirtingų duomenų, Rusijos užsienio reikalų ministerija praneša, kad prie „Islamo valstybės“ pajėgų ir kitų teroristinių organizacijų Sirijoje ir Irake jau yra prisidėję 2200 Rusijos piliečių. Daugelis jų kilę iš probleminių Rusijai priklausančio Šiaurės Kaukazo regionų, kur dauguma gyventojų – musulmonai, rašo „USA Today“.
Jei šie duomenys atspindi realią situaciją, laikas sunerimti – dar dvigubai tiek asmenų tais pačiais tikslais išvyksta iš Europos Sąjungos (ES) šalių, o prie jų dar prisijungia 200 atvykėlių iš JAV.
„Islamo valstybės“ vykdomas žmonių verbavimas nukreiptas ne tik į Šiaurės Kaukazo regioną. Kituose Rusijos regionuose taip pat mėginama daryti įtaką jaunų žmonių, ypač moterų švietimui.
Rusija viliasi, kad pasitelkusi naujas priemones sugebės susidoroti su šia problema. Kitą mėnesį Rusijos Federacijos viešieji rūmai ketina pristatyti telefoninę liniją, kuria galės kreiptis šeimos, bijančios, kad jų artimuosius gali užverbuoti „Islamo valstybė“.
Šios baimės vis didėja, o Rusijos žiniasklaidą ši tema domina vis labiau.
Maskvos valstybinio universiteto studentė kartu su keliolika kitų Rusijos piliečių, tarp kurių buvo dar kelios jaunos moterys, vyko iš šalies, kad prisidėtų prie „Islamo valstybės“ kovotojų.
Neilgai trukus pasirodė informacija apie mažiausiai dvi paaugles moksleives iš Maskvos, kurios pabėgo iš namų, nes turėjo planų tapti „Islamo valstybės“ kovotojomis.
Po studentės dingimo žiniasklaida rašė, kad Varvara Karaulova buvo tyli ir kruopšti studentė. Universitete ji mokėsi arabų kalbos ir studijavo islamą. Buvo stebimasi, kaip ji galėjo būti užverbuota „Islamo valstybės“ atstovų.
„Moskovskij komsomolec“ rašo, kad valdžios atstovai tikisi, kad jiems pavyks susidoroti su šia iškilusia grėsme. Jie planuoja į mokyklų ir universitetų programas įtraukti psichologijos kursą, skirtą išmokyti Rusijos piliečius atsispirti islamistų skleidžiamai ekstremistinei propagandai.
„Visi mes žinome, kaip kovoti su gripu, kodėl iki šiol nežinome nieko apie protinę higieną?“ – šią savaitę leidiniui sakė Maskvos valstybinio universiteto Psichologijos fakulteto dekanas Jurijus Zinčenka.
Praėjusią savaitę Rusijos Federacijos tyrimų komitetas pranešė keliantis V. Karaulovai baudžiamąją bylą. Ketinama bausti ir kitas „Islamo valstybės“ teritorijoje esančias moteris. Jau anksčiau šiais metais Rusijos Aukščiausiasis Tesimas pranešė pradėjęs keliolika baudžiamųjų bylų prieš prie šios teroristinės organizacijos prisidėjusius Rusijos piliečius.
Nepaisant visų šių priemonių gudriomis ir efektyviomis informacinėmis kampanijomis garsėjanti „Islamo valstybė“ jau dabar pažengusi kur kas toliau. Su situacija susipažinę asmenys teigia, kad ši teroristinė organizacija skleidžia propagandą rusų kalba, pasitelkdama neoficialius žiniasklaidos kanalus.
Praėjusį mėnesį pranešta apie Šiaurės Kaukaze steigiamą „Islamo valstybės“ provinciją. Šiame regione valdžios institucijos jau ne vienerius metus kovoja, siekdamos suvaldyti islamistus.
Pranešama, kad dalis vietinių teroristų jau prisiekė ištikimybę „Islamo valstybei“, nors analitikai teigia, kad tai nebūtinai turėtų iš esmės pakeisti situaciją šiame regione, kur čia teroristai yra prastai organizuoti ir daugiausiai dėmesio skiria išpuoliams pačiame regione, o ne už jo ribų.
Remiantis nauja „International Crisis Group“ parengta ataskaita, dėl Šiaurės Kaukazą apėmusios ekonominės depresijos, slegiančios korupcijos naštos ir despotiškų saugumo pajėgų taikomų metodų vietos gyventojai jaučia nepasitenkinimą, jų gyvenimo kokybė prasta. Tokios sąlygos skatina radikalizmą ir prisideda prie verbavimui palankios dirvos susiformavimo.
Kai kurie aukšto rango pareigūnai, pavyzdžiui, Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pasisako griežtai prieš potencialius „Islamo valstybės“ verbuotojus. Praėjusią savaitę jis pateikė siūlymą atimti Rusijos pilietybę iš visų išvykstančiųjų į Siriją ar Iraką.
Vis dėlto ekspertai teigia, kad visos šios priemonės gali nepasiteisinti, nes, kaip rodo V. Karaulovos atvejis, verbuotojai aukų ieško toli gražu ne tik skurdžiame Šiaurės Kaukazo regione, bet ir didžiuosiuose Rusijos miestuose, net ir Maskvoje.
„Internete galite rasti skelbimų, kurių tikslas – privilioti kvalifikuotų asmenų“, – patikino kovos su terorizmu ekspertė Marianna Kočubej. „Jiems reikia lingvistų, vertėjų“, – pridūrė ji.
„Visi prisimena Varvaros Karaulovos istoriją, ji moka penkias kalbas, būtų absurdiška teigti, kad ji užverbuota tam, kas taptų islamisto žmona“, – neabejojo M. Kočubej.