Po to sekė kritikos lavina iš politikos ir socialinių tinklų pusės. Netrukus meras atsiprašė, rašo welt.de.
Duisburgo mero Soerebo Linko pasisakymas Socialdemokratų partijos konferencijoje pabėgėlių klausimais dar ilgai bus kritikuojamas.
Šiai partijai atstovaujantis politikas pareiškė: „Mielai sulaukčiau dvigubai daugiau sirų, jeigu už tai galėčiau atiduoti rytų europiečius“.
Apie tai informavo leidinys „Westdeutsche Allgemeine Zeitung“.
Kiek vėliau S. Linkas atsiprašė. Esą, jis nesurado tinkamų žodžių.
„Savo pasisakymo netaikiau niekam asmeniškai“, – teigė meras savo pareiškime. Buvo sulaukta pasipiktinimo iš Pabėgėlių tarybos, taip pat politikos ir socialinių tinklų atstovų.
Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės ministrė pirmininkė Hannelore Kraft (Vokietijos socialdemokratų partija) turi aiškiai atsiriboti nuo S. Linko pareiškimų, paragino šios partijos parlamentinės grupės atstovė integracinės politikos klausimams Serap Gueler.
Esą, Duisburgo mero pasisakymas „nežmoniškas ir nepriimtinas“. Kritikos taip pat sulaukta ir iš Žaliųjų ir Piratų partijų.
12500 bulgarų, dauguma be darbo
S. Linkas norėjo atkreipti dėmesį į papildomą naštą, kurią velka jo miestas: „Kitaip nei kituose miestuose, čia gyvena dabar 12 500 bulgarų ir rumunų, kurie atvyko pagal ES laisvo judėjimo programą. Dauguma jų neturi jokio darbo“.
Duisburgas dėl šių emigrantų iš ES dabar „turi visiškai kitokius poreikius mokytojams, patalpoms ar materialinėms priemonėms, nei šiuo metu svarstoma, kai pabėgėlių prieglobstis suvokiamas ir yra finansuojamas kaip nacionalinis prioritetas“.
Tačiau S. Linkas pažymėjo: „Nėra jokių abejonių, kad mes norime Duisburge pasveikinti visus prieglobsčio prašytojus, nesvarbu iš kur jie atvyksta“. Socialiniame tinkle „Twitter“ Duisburgo meras be kita ko kaltinamas „kurstymu“ prieš romus.
Vokietija pagrasino imtis priemonių prieš su kvotomis nesutinkančias šalis
„Jeigu nebus kitos išeities, tuomet turėtume rimtai svarstyti galimybę panaudoti kvalifikuotos daugumos įrankį“, – diplomatijos vadovas sakė dienraščiui „Passauer Neue Presse“.
„Negali taip būti, kad Vokietija, Austrija, Švedija ir Italija prisiimtų visą naštą. Ne taip Europos solidarumas veikia“, – sakė jis.
ES paprastai siekia priimti sprendimus kompromisu ir bendru sutarimu, bet pagal kvalifikuotos daugumos taisyklę įpareigojantys sprendimai gali būti priimami, jeigu juos palaiko 55 proc. šalių, kurių gyventojai sudaro 65 proc. visų Bendrijos gyventojų.
Kelios rytinės ES šalys, ypač Vengrija, Lenkija, Čekija ir Slovakija griežtai atmeta pasiūlymą perskirstyti migrantus tarp Bendrijos narių, atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių ir ekonominį pajėgumą.
Praeitą pirmadienį vykusiame ES vidaus reikalų ministrų susitikime nepavyko vienbalsiai susitarti dėl kvotų, pagal kurias turėtų būti perskirstyti 120 tūkst. migrantų.
Berlyno ir Vienos prašymu, ateinančiam trečiadieniui buvo sušauktas nepaprastasis ES viršūnių susitikimas Briuselyje.
Vokietija, kuri yra didžiausia Europos ekonomika, tapo pagrindiniu traukos centru žmonėms, atvykusiems į Bendriją, kad pabėgtų nuo karų ir skurdo Sirijoje, Irake ir kitose šalyse.
Berlynas planuoja, kad iki šių metų pabaigos į Vokietiją atvyks nuo 0,8–1 mln. prieglobsčio ieškotojų, kurių išlaikymui reikėtų papildomai skirti beveik 10 mlrd. eurų.