Puola ukrainiečių pasieniečius
Kryme ginkluoti žmonės mėgina užimti Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos Sevastopolio jūrinės apsaugos būrį.
„Apie 13 val. kolona ginkluotų žmonių su specialiųjų pajėgų ženklais 10 automobilių, apie 300 žmonių, pamėgino jėga užimti Sevastopolio jūrinės apsaugos būrį“, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ Ukrainos pasienio tarnybos pareigūnas Serhijus Astachovas.
Pasak jo, per derybas ginkluotos grupės vadas sakė vykdąs Rusijos gynybos ministerijos įsakymą užimti pasienio karinę dalį.
Atriša V. Putinui rankas
Rusijos Valstybės Dūma kreipėsi į prezidentą Vladimirą Putiną, ragindama imtis priemonių, kad būtų stabilizuota padėtis Kryme, šeštadienį pareiškė parlamento pirmininkas Sergejus Naryškinas.
„Valstybės Dūmos taryba priėmė kreipimąsi į Rusijos prezidentą, kuriame deputatai ragina prezidentą imtis priemonių, kad būtų stabilizuota padėtis Kryme, ir panaudoti visas turimas priemones, kad Krymo gyventojai būtų apsaugoti nuo savivalės ir smurto“, – S.Naryškinas sakė žurnalistams.
„Šiandien su nerimu vertiname informaciją apie ginkluotų grupuočių mėginimus patekti į įvairius objektus, tai ir apie mėginimą užimti Krymo VRM pastatą. Aišku, kad tai daroma, siekiant destabilizuoti vietos valdžios organų darbą ir visą visuomeninę politinę padėtį Kryme“, – pažymėjo Dūmos pirmininkas.
S. Naryškinas sakė, kad priėmė sprendimą įkurti darbo grupę iš Dūmos deputatų, nepriklausomų ekspertų ir Piliečių Rūmų narių; jai bus patikėta „Ukrainoje vykdomų įstatymų leidybos procedūrų ir priimamų sprendimų stebėsena“.
„Nurodžiau kreiptis per Europos Tarybą į Venecijos komisiją dėl (Ukrainos) Aukščiausiosios Rados priimamų sprendimų teisėtumo. Be to, įpareigojau kreiptis į į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) Parlamentinę asamblėją dėl Ukrainoje vykdomų įstatymų leidybos procedūrų ir priimamų sprendimų teisėtumo ir legitimumo“, – pridūrė S. Naryškinas.
Rusijos Valstybės Dūmos taryba šeštadienį paskelbė pareiškimą, kuriame dabartinė padėtis Ukrainoje vadinama ūmia politine krize. „Tokiomis sąlygomis surengti teisėtus ir demokratinius rinkimus neįmanoma“, – pabrėžiama šiame pareiškime.
Kaip nurodoma pareiškime, Ukrainoje suvaržytos piliečių teisės, pavyzdžiui, teisė gauti išsilavinimą gimtąja kalba. Didelėje šalies teritorijoje vyrauja prievarta, persekiojami kitaip manantieji, uždrausta kai kurių parlamento partijų veikla.
Rusijos valdžioje daugėja pritariančių karinei intervencijai
Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko šeštadienį pareiškė neatmetanti galimybės, kad Maskva pasiųs riboto dydžio karinį kontingentą į Ukrainos autonominį Krymo regioną, siekdama užtikrinti Rusijos Juodosios jūros laivyno ir tame regione esančių Rusijos piliečių saugumą.
„Esant tokiai padėčiai ir atsižvelgiant į Krymo vyriausybės prašymą, galima netgi įvesti ribotą kontingentą, kad būtų užtikrintas Juodosios jūros laivyno ir Krymo teritorijoje gyvenančių Rusijos piliečių saugumas“, – sakė ji.
V. Mavijenko pridūrė, kad „sprendimą, žinoma, turi priimti mūsų šalies prezidentas (Vladimiras Putinas), vyriausiasis pajėgų vadas“.
„Tačiau šiandien, atsižvelgiant į padėtį, neatmestinas netgi toks variantas. Privalome apsaugoti žmonės“, – sakė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų vadovė.
Pagal Rusijos įstatymus, norėdamas pasiųsti į užsienį ginkluotąsias pajėgas, prezidentas turi kreiptis į Rusijos Federacijos Tarybą, kuri savo posėdyje turėtų priimti atitinkamą sprendimą.
Ukraina nori derybų su Rusija
Ukrainos gynybos ministerija tikisi, kad Rusijos gynybos ministerija sutiks surengti derybas dėl įtemptos padėties Kryme, šeštadienį sakė laikinasis gynybos ministras Ihoris Teniuchas.
„Radikalios jėgos ir (Rusijos) Juodosios jūros laivyno kariškiai mėgino šturmuoti 10-ąją jūrų aviacijos bazę Sakuose (Krymo vakarinėje pakrantėje). Tam buvo užkirstas kelias. Buvo mėginama užimti ryšių centrą 35-ajame raketinės priešlėktuvinės gynybos pulke. Ukrainos oro pajėgų atstovas dabar išvažiavo ten derybų. Mes pasisakome už derybas, kad nebūtų pažeisti įstatymai. Inicijuojame derybas su Rusijos Federacijos gynybos ministerija“, – I.Teniuchas sakė žurnalistams Kijeve.
„Svarbiausia – nepasiduoti provokacijoms ir spręsti klausimą taikiai. Tačiau reikia atminti, kad Ukrainos įstatymų pažeidimas sulauks reakcijos“, – pridūrė jis.
Rusija atsisakė konsultuotis dėl Ukrainos
Ukrainos laikinasis užsienio reikalų ministras Andrijus Deščica pranešė, kad Rusija atsisako konsultacijų su Ukrainos saugumą garantuojančiomis šalimis pagal vadinamąjį Budapešto memorandumą.
„Mus labai nuvylė šiandieninė informacija, kad Rusija atsisakė dalyvauti derybose pagal Budapešto memorandumą. Tokį kvietimą mes išsiuntėme ir JAV bei Didžioji Britanija pasirengusios tokioms konsultacijoms, Rusija atsisakė“, – sakė jis per spaudos konferencija šeštadienį Kijeve.
Per ankstesnį susitikimą su žurnalistais A.Deščica sakė, kad reikia dialogo su Rusija, norint išspręsti padėties Kryme problemas.
„Mes labai norime dialogo su Rusija, bet kol kas vyksta notų diplomatija, neduok Dieve, kad ji nevirstų notų karu“, – nurodė jis.
Perspėjimas Kijevui
Rusijoje itin nerimaujama dėl pastarųjų įvykių Kryme, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM). „Naktį į kovo 1-ąją nežinomi ginkluoti žmonės, atsiųsti iš Kijevo, mėgino užimti Krymo autonominės respublikos Vidaus reikalų ministerijos pastatą“, – sakoma Rusijos URM pranešime, paskelbtame šios žinybos tinklalapyje.
„Per šią klastingą provokaciją yra nukentėjusiųjų, – tęsiama pranešime. – Ryžtingais savigynos būrių veiksmais pavyko sutrukdyti užgrobti VRM pastatą. Tai patvirtina žinomų politinių sluoksnių Kijeve siekį destabilizuoti padėtį pusiasalyje“.
„Raginame tuos, kurie duoda panašius įsakymus iš Kijevo, santūrumo. Laikome, kad ir taip jau įtemptos padėties Kryme kurstymas yra itin neatsakingas“, – nurodė Rusijos URM.
Rusija neignoruos Krymo autonominės respublikos Ministrų tarybos pirmininko Sergejaus Aksionovo kreipimosi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis padėtų užtikrinti taiką ir rimtį Krymo teritorijoje, sakė šeštadienį naujienų agentūrai „Interfax“ prezidento administracijos pareigūnas.
„Rusija nepaliks šio prašymo be dėmesio“, – sakė jis ir šiuos Kremliaus pareigūno žodžius išplatino visos pagrindinės Rusijos naujienų agentūros.
Nereaguos jėga
Ukraina atsisako jėga reaguoti į Rusijos provokaciją neramiajame Kryme, pareiškė šeštadienį ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas po pranešimų, kad rusų kariai dislokuojami tame regione.
„Tai yra Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno laikino buvimo Ukrainos teritorijoje susitarimo pagrindinių reikalavimų pažeidimas“, – pabrėžė jis.
„Mes reikalaujama iš Rusijos vyriausybės atšaukti savo pajėgas ir sugrąžinti jas į dislokavimo vietas“, – sakė A.Jaceniukas, pradėdamas posėdį.
Ministras: Rusija į Ukrainą įvedė papildomai 6 tūkst. karių
Ukrainos gynybos ministras Ihoris Teniuchas šeštadienį pareiškė, kad Rusija „neseniai“ į Ukrainą įvedė papildomai 6000 karių ir kad Ukrainos kariškiams Krymo regione paskelbta padidinta parengtis.
I.Teniuchas šio pareiškimo smulkiau nekomentavo.
Prašo pagalbos
Krymo vyriausybės vadovas S. Aksionovas padarė tiesiogiai jam atsakingus milicijos, kariuomenės ir karinio laivyno dalinius. Maža to – prašoma Rusijos prezidento V. Putino pagalbos.
Apie tai praneša Krymo informacinė agentūra, su nuoroda į Krymo Aukščiausio Rados spaudos tarnybą.
„Aš, Krymo AR pirmininkas, realizuodamas įgaliojimus, man suteiktus Krymo AR Aukščiausiosios Tarybos, priimu sprendimą laikinai skirti Vidaus reikalų ministerijos, Ukrainos saugumo tarnybos, ginkluotųjų pajėgų, Nepaprastųjų situacijų ministerijos, laivyno, mokesčių inspekcijos, pasieniečių jėgos struktūrų susivienijimų ir dalinių pavaldumą tiesiogiai man. Visiems vadams vykdyti tik mano įsakymus ir nurodymus. Nesutinkančiųjų prašau pasitraukti iš tarnybos“, – sakoma S. Aksionovo pareiškime, kurį naujienų agentūra „Interfax“ gavo iš Krymo Aukščiausiosios Rados sekretoriato.
Naujasis Krymo premjeras nurodė klausyti tik jo nurodymų, kitu atveju siūloma atsistatydinti.
Pranešimo pabaigoje. S. Aksionovas kreipiasi į Rusijos prezidentą V. Putiną, prašydamas pagalbos normalizuojant situaciją Kryme.
„Įvertinus susiklosčiusią situaciją, suprantant savo atsakomybę už piliečių gyvybes ir saugumą, aš kreipiuosi į Rusijos Federacijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl veiksmų užtikrinant taiką ir ramybę Krymo autonominės respublikos teritorijoje”, - rašoma pranešime.
B. Obama perspėjo V. Putiną
AV prezidentas Barackas Obama įspėjo Rusiją, kad bet kokia karinė intervencija Ukrainoje turės pasekmių, praneša BBC. B. Obama išreiškė savo didelį nerimą dėl pranešimų apie Rusijos karinius žingsnių šalyje.
Kalbėdamas iš Baltųjų rūmų, B. Obama pagyrė Ukrainos laikinąją vyriausybę už "susivaldymą".
"Tai reikštų didelį kišimąsi į klausimus, kurie turi būti nustatyti Ukrainos žmonių. Tai būtų akivaizdus Rusijos įsipareigojimų gerbti nepriklausomybę, suverenitetą, Ukrainos sienas ir tarptautinius įstatymus pažeidimas", - sakė B.Obama, pridurdamas, kad, praėjus vos kelioms dienos po Olimpinių žaidynių, tai paskatintų viso pasaulio tautų pasmerkimą.
B. Obama teigė, kad JAV buvo pasiruošusios bendradarbiauti su tarptautine bendruomene tam, kad bet kokia karinė intervencija Ukrainoje būtų užkirsta.