„Akivaizdu, kad masinius bandymus daryti įtaką, charakteringus sovietų sistemai, Rusijos politinė administracija tęsia visu greičiu. Investuotojai į propagandą viliasi, kad jų išlaidos vieną dieną atsipirks su kaupu. Todėl svarbu atpažinti tokią agresyvią, bet kartais paslėptą įtakos veiklą, nebūti jos paveiktiems ir nepasiduoti provokacijoms įsitraukti į kovą lauke, kurį pasirenka priešas, ypač su ginklais, kuriuos pasirenka priešas“, – pabrėžia ekspertai, siūlydami naudoti savus ginklus: visapuses žinias, kritišką požiūrį į šaltinius ir analitinius gebėjimus.
Siūlė kriminalizuoti stalinizmo kritiką
Pernai pavasarį Estijoje buvo uždaryti du leidiniai rusų kalba, keletas kitų esą balansavo ant pelno ir nuostolių ribos. Latvijoje ir Lietuvoje pasikeitė kai kurių leidinių savininkai, tuo sukeldami nemažai spekuliacijų. Neliko visai šaliai skirtos naujienų laidos, tik informacijos skleidėjai Rusijoje. Rusakalbiai iki šiol pirmenybę teikia PBK („Pervyj Baltijskij kanal“). Pernai keletas Estijos žurnalistų dalyvavo valstybės finansuotame seminare Rusijoje – spėjama, kad panašių atvejų bus ir ateityje. Tinklalapį baltija.eu – „Estijos rusų bendruomenės informacinį portalą“ esą valdo radikalios organizacijos „Nočnoj dozor“ („Nakties sargyba“) nariai, o jis gauna savo dalį iš propagandai skirtų pinigų.
Pasak ekspertų, vienas svarbiausių Rusijos psichologinio karo tikslų yra bandymas susilpninti kaimyninių šalių, kurių nepriklausomybė trikdo, poziciją tarptautinėje erdvėje. Buvo įdėta daug pastangų siekiant sudaryti įspūdį, kad Estijoje gyvenančių tėvynainių situacija yra prasta, o visuomenė šlovina nacizmą ir perrašinėja istoriją.
Į šią schemą telpa pernai gegužę D. Medvedevo administracijoje sukurtos dvi komisijos: siekianti užkirsti bandymus falsifikuoti istoriją kenkiant Rusijos interesams ir propaguojanti teigiamą Rusijos įvaizdį. Pastaroji, anksčiau veikusi Užsienio reikalų ministerijoje, išlieka gana slapta, o pirmoji palaiko propagandą per finansinę ir logistinę paramą įvairioms publikacijoms bei renginiams, rengia taktiką bei strategiją.
Šios komisijos sudarymas sutapo su grupės Valstybės Dūmos deputatų pasiūlymu pakeisti Baudžiamąjį kodeksą, kad SSRS vaidmens siekiant pergalės prieš Vokietiją Antrajame pasauliniame kare menkinimas taptų kriminaliniu nusikaltimu. Buvo pasiūlyta už tai skirti didžiules baudas ar net laisvės atėmimą, ir ne vien Rusijos piliečiams. Jei kitoje šalyje „neigiama istorinė tiesa“ ir „reabilituojamas nacizmas“, buvo siūloma sustabdyti diplomatinius santykius. Noras įteisinti Stalino režimo kritiką kaip nusikaltimą esą rodo Maskvos ambicijas išlaikyti istorinės tiesos monopolį. Pataisos buvo išbrauktos iš darbotvarkės, tačiau ekstremalūs propagandininkų raginimai represuoti disidentus nedingsta iš žiniasklaidos.
Propagandos finansavimas augo net per krizę
Ankstesnio prezidento Vladimiro Putino pirmosios kadencijos metais ilgalaikis strateginis tikslas buvo atkurti įtakos sferas vadinamosiose artimojo užsienio šalyse ir išlaikyti Rusijos, kaip supervalstybės, statusą. Kadangi dabar nepakanka nei ekonominės, nei karinės galios šiai svajonei įgyvendinti, Rusija skatina mitų kūrimą, kad priverstų žmonės tiek šalies viduje, tiek užsienyje tikėti tokia vizija. Mitai kuriami išnaudojant vadinamąją švelnią galią ir psichologinį karą. Pernai gegužę patvirtinta nacionalinė saugumo strategija esą tai patvirtina. Nors gerokai apkarpytame 2009-ųjų biudžete lėšos viešajai propagandai padidėjo daugiau nei 30 proc., iš viso – maždaug 3,3 mlrd. Lt.
Rusija esanti lyderė tarp šalių, kurios išnaudoja kiekvieną galimybę skleisti savo poziciją ir vertybes: vaidybinius filmus, pramoginius šou, reklamą, mokslines konferencijas ir tyrimus, kultūrines programas, susitikimus, seminarus, knygas. Taip norima pasiekti sprendimų priėmėjų pasąmonę.
Ataskaitoje pateiktas pavyzdys iš Estijos – 2008 m. spalį įkurtas žiniasklaidos klubas „Impressum“. Ši asociacija leidžia straipsnių rinkinius, organizuoja susitikimus ir teminius vakarus įvairiomis temomis, kuriuos dalyvauja žinomi žiniasklaidos ir visuomenės veikėjai iš Rusijos bei kitų šalių. Į renginius kviečiami Estijos lektoriai, kad būtų išlaikytas tariamas balansas ir objektyvumas. Auditorija – buvę ir dabartiniai rusakalbiai žiniasklaidos profesionalai, „Nočnoj dozor“ nariai, tėvynainių aktyvistai. Klubas organizuoja konkursus ir kūrybinius seminarus, finansavo kelių žurnalistų keliones į Rusiją. Slaptas jo tikslas, pasak ekspertų, yra užkabinti estų žurnalistus ir per jų publikacijas skleisti Rusijos poziciją.
Išlieka aktyvi energetikos srityje
Tačiau ataskaitoje pripažįstama, kad kai kuriuose frontuose Rusija atsitraukė. Esą prislopo Rusijos politinės manipuliacijos, susijusios su Estijos įmonėmis, kuriose esama rusiško kapitalo, mat krizė privertė atsižvelgti į ekonominę naudą. Vadinamosios administracinės priemonės taip pat sušvelnėjo, nėra tiesioginių ekonominių sankcijų, o sklandžiai prekybai labiau trukdo techninės transporto problemos, stringanti komunikacija, dokumentai ir pan.
Rusija toliau aktyviai reiškiasi energetikoje, mat ekonominio netikrumo laikais šios srities saugumas (stabilūs ir nepriklausomi energetikos šaltiniai, tarpininkų įvairovė) yra nepaprastai svarbus. Atviros energetikos rinkos sąlygomis tenka atsižvelgti riziką, lydinčią išorinius šaltinius: galimi tiekimo trikdžiai, manipuliacijos kainomis ir politine įtaka.
Baltijos šalys išlieka energetikos sala ES, jų elektros ir dujų tinklai dėl istorinių priežasčių yra susiję su Rusija. Ši išnaudoja energetikos projektus politinei įtakai stiprinti ir oficialiai yra paskelbusi tikslą garantuoti sau vietą užsienio energetikos rinkose. Tarp kitų pagrindinių Rusijos energetikos plėtros plano tikslų minimas siekis patekti į kitų šalių energetikos rinką, tapti vienais iš energetikos pardavimo tinklų ir infrastruktūros objektų savininkų. Tam skiriama valstybės parama.
Tėvynainių politiką apibūdina santrumpa CCCP
Rusijos ambasada aktyviai prisideda prie Kremliaus tėvynainių politikos, kuri esą labiau skirta ekstremistinių pažiūrų žmonėms ir organizacijoms. Ją pakoregavo krizė – dėl pinigų trūkumo kilo sunkumų organizuojant kai kuriuos renginius. Tačiau pagrindinis Maskvos rūpestis buvo užtikrinti, kad tėvynainiai reikštų padėką ir paliktų įspūdį, jog nepaisant sunkmečio, nėra jokių pokyčių remiant.
Tėvynainių politika apžvalgoje apibendrinta keturiais angliškais žodžiais: coordination, consolidation, communication, protection (koordinavimas, konsolidavimas, komunikacija, apsauga). Jų pirmosios raidės – CCCP – yra rusiškai užrašytas SSRS pavadinimas.
Oficialioje Rusijos retorikoje neužsimenama apie bandymus daryti įtaką naudojant tėvynainių politiką. Pernai sausį užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė: „Nebus jokių veiksmų ar sprendimų, rodančių kišimąsi į vidaus reikalus šalyse, kur gyvena mūsų tėvynainiai.“ Po keturių dienų Tėvynainių koordinacinė taryba paskatino rusakalbius kandidatus į Europarlamentą (EP) suformuoti jungtinį sąrašą. Ši taryba posėdžiauja Rusijos ambasadoje Taline, stebima diplomatų, ir nėra oficialiai įregistruota, taip siekiant išvengti atsakomybės už veiksmus bei pridengti finansavimą.
Maskvos miesto vyriausybės užsienio ryšių departamento vadovas Georgijus Muradovas pernai vasarį, kai tėvynainių organizacijos rengė susitikimą Taline, atvyko į Estiją. Žurnalistams jis aiškino atvykęs ilsėtis ir aplankyti bičiulį, bet iš tiesų lankėsi ambasadoje ir bendravo su tėvynainiais. Čia buvo tariamasi, kaip suformuoti jungtinį kandidatų sąrašą. Per pokalbį esą buvo pasiūlytas daugiau nei 10 mln. kronų (apie 2,2, mln. Lt) „motyvacinis paketas“, jei bus įvykdytos tam tikros sąlygos. Kokio dydžio suma iš tiesų būtų buvusi skirta, neaišku, kadangi bendras sąrašas nebuvo suformuotas, taigi tikslas motyvuoti dingo.
„Naši“ nebevilioja jaunimo?
Dukterinės organizacijos „Molodoje slovo“ („Jaunas žodis“) nariai ne kartą dalyvavo ekstremistų renginiuose Latvijoje bei Suomijoje. Bene aktyviausiai šiame fronte reiškiasi Suomijoje veikiančio Antifašistinio komiteto lyderis Johanas Bäckmanas. Jis, kaip teigiama ataskaitoje, neturi rėmėjų savo šalyje ir be palaikymo iš Estijos vargiai surengtų demonstraciją. Radikalams iš Estijos šiose misijose svarbiausia – ne piketo objektas, o nemokami bilietai ir maitinimas.
J. Bäckmanas neslepia, kad įkvėpimo semiasi iš Rusijos. Jis nuolat skelbia priešiškas Baltijos šalių atžvilgiu kalbas ir pateisina stalinistinės SSRS elgesį, neigia jų okupaciją, trėmimus. Ironiška, kad šis kairysis ekstremistas, viešai kaltinantis Estiją šlovinant fašizmą, palaiko ryšius su vienu aktyviu nacionalsocialistu. Jis dalyvavo pernai Vilniuje vykusioje konferencijoje ir kritikavo Lietuvos poziciją dėl Motoloto-Ribbentropo pakto.
Keletas naujų idėjų nebesukuriančios „Nočnoj dozor“ narių pernai rudenį dalyvavo savivaldos rinkimuose, bet sulaukė menkos rinkėjų paramos. Nesėkmę EP rinkimuose jie aiškino tuo, kad negalėjo balsuoti vadinamieji ne piliečiai, bet po savivaldos rinkimų turėjo pripažinti, kad neturi visuomenės palaikymo. Po šios nesėkmėms „Nočnoj dozor“ lyderiams tapo sunku kalbėti visų Estijos rusų vardu, tačiau naivu tikėtis, kad jie atsisakys Rusijos žiniasklaidos suteiktos lyderių rolės.
Tarp Rusijos remiamų ekstremistų labiausiai žinoma šovinistinio jaunimo organizacija „Naši“ ir jos komisaras Martas Sirykas. Būdamas finansiškai priklausomas nuo „Naši“, šis estų kilmės veikėjas yra priverstas propagandos vardan vykdyti rėmėjų nurodymus, organizuoti renginius Rusijoje ir Estijoje. Jis buvo prisirakinęs grandine prie Estijos ir Ukrainos ambasadų Maskvoje, pernai liepą bandė surengti demonstraciją per partizanų susirinkimą. Gimtojoje šalyje M. Sirykas turi menką paramą, tačiau pavyko tai nuslėpti nuo „Naši“ lyderių. Per savivaldos rinkimus Taline jis surinko vos 64 balsus, kurie neabejotinai nepatenkino rėmėjų lūkesčių.
„Naši“ populiarumas tarp rusų jaunimo pernai gerokai smuko. Rusija gerokai apkarpė jaunimo organizacijų biudžetą, taigi daugelis narių prarado motyvaciją dalyvauti viešuose renginiuose. Be to, „Naši“ neturi aiškios ideologijos, kuri mobilizuotų jaunus žmones, – ne visi jauni rusai nori kas savaitę protestuoti prieš Estiją, Latviją, Ukrainą, Gruziją ar tarptautines organizacijas. Daugelis suvokė, kad dalyvavimas tokių organizacijų veikloje negarantuoja darbo valstybinėse ar savivaldybių įstaigose.