Per slaptą balsavimą parlamente už nepartinę K. Kaljulaid savo balsus atidavė 81 iš 98 posėdyje dalyvavusių įstatymų leidėjų.
Pirmą kartą istorijoje Estijos prezidento postas atiteko moteriai.
Penktadienį 90 parlamentarų palaikymą išreiškė būtent pirmadienį pergalę švenčiančiai Kersti Kaljulaid.
Kad būtų išrinkta valstybės vadove, K. Kaljulaid 101 deputatą turinčiame parlamente reikėjo surinkti 68 balsus.
Parlamentui rugpjūčio pabaigoje per kelis balsavimo ratus nepavyko išrinkti naujo valstybės vadovo, todėl buvo sušaukta Rinkikų kolegija.
Tačiau Rinkikų kolegija rugsėjo 24 dieną per du balsavimus taip pat nesugebėjo iš penkių pretendentų išrinkti naujo prezidento, todėl šis procesas grįžo į parlamentą.
Estijos parlamento seniūnų taryba, kurią sudaro frakcijų lyderiai ir trys parlamento vadovybės nariai, praėjusią savaitę pasiekė susitarimą su frakcijomis, kad partijos nekels savo kandidatų.
Buvo priimtas sprendimas kelti vienintelę nepartinę kandidatūrą, kuri tenkintų daugumą parlamentarų.
Paramą K. Kaljulaid pareiškė penkios iš šešių parlamento frakcijų. Jos iškėlimo nepalaikė Estijos konservatyvi liaudies partija (EKRE), taip pat keli didžiausios opozicinės Centro partijos deputatai.
1968 metais Tartu gimusi K. Kaljulaid 1982-aisiais baigė biologijos studijas Tartu universitete, o 2001 metais čia įgijo verslo vadybos magistro laipsnį.
1998–1999 metais ji dirbo „Hansapank Market“ investicinės bankininkystės skyriaus projektų vadove ir netrukus tapo tuometinio premjero Marto Laaro patarėja ekonomikos klausimais.
Nuo 2004 metų kovo K. Kaljulaid dirba Europos Audito Rūmuose – vienoje svarbiausių Europos Sąjungos institucijų, prižiūrinčioje Bendrijos lėšų naudojimą.
2001–2004 metais K. Kaljulaid buvo konservatyvios partijos „Tėvynė“ narė.
K. Kaljulaid su vyru Georgi-Rene Maksimovski turi keturis vaikus – dukterį ir tris sūnus; du iš vaikų jau yra suaugę.
Estijos prezidentas renkamas penkeriems metams. Tas pats asmuo negali būti renkamas prezidentu daugiau kaip du kartus iš eilės.
Lietuvos ekspertai ir buvę kolegos: K.Kaljulaid bus drąsi Estijos prezidentė
Išrinktoji Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid bus drąsi šalies vadovė, sako Lietuvos ekspertai ir jos buvę kolegos.
Kartu su K.Kaljulaid Europos Audito Rūmuose šešerius metus dirbusi finansų ministrė Rasa Budbergytė prisimena 2014 metus, kai po Krymo aneksijos būsimoji Estijos vadovė organizavo Audito Rūmų narių pietų su Rusijos diplomatu boikotą.
„Ji buvo to iniciatorė ir mes tikrai tame dalyvavome, prisijungėme prie jos akcijos neiti pietauti su Rusijos ambasadoriumi“, - BNS trečiadienį sakė R. Budbergytė.
Per prezidento rinkimus Estijos parlamente už vienintelę kandidatę K. Kaljulaid balsavo 81 iš 98 posėdyje dalyvavusių parlamentarų.
Pasak politologo Liutauro Gudžinsko, tai parodo, kad nepartinė K. Kaljulaid buvo kompromisinė kandidatė tarp valdančiųjų ir opozicinių partijų.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas teigė, kad K. Kaljulaid bus kovą su korupcija ir ekonomikos konkurencingumą pabrėšianti prezidentė. Jai taip pat itin svarbūs lyčių lygybės klausimai.
„Lyginant su mūsų prezidente Dalia Grybauskaite, mūsų prezidentė yra atsargesnė. K. Kaljulaid reiškia nuomonę drąsiai ir atvirai ir (...), manau, kad ji vienaip ar kitaip paskatins diskusijas šiais klausimais, nors neturi daug tiesioginių galių“, - sakė L. Gudžinskas.
R. Budbergytė Europos Audito Rūmuose su K. Kaljulaid dirbo šešerius metus. Ji kolegę iš Estijos prisimena kaip modernią ir profesionalią asmenybę.
„Turėjome labai gerus santykius ir kabinetai, ir mes pačios. Aš ją labai vertinu dar ir dėl to, kad ji yra geriausias estiškas pavyzdys - pasako ir padaro, tikrai nieko nevilkina, ilgai negalvoja. Ji yra labai greitos reakcijos, greitų sprendimų“, - teigė finansų ministrė.
„Yra gera mama, keturis vaikus augina. Bėgioja, labai gerai žaidžia tenisą. Labai moderni, paprasta moteris. Aš galvoju, kad Estijai tikrai pasisekė, kad ji išrinko tokią gerą prezidentę“, - sakė R. Budbergytė.
1968 metais Tartu gimusi K. Kaljulaid 1982-aisiais baigė biologijos studijas Tartu universitete, o 2001 metais čia įgijo verslo vadybos magistro laipsnį. 1998–1999 metais ji dirbo „Hansapank Market“ investicinės bankininkystės skyriaus projektų vadove ir netrukus tapo tuometinio premjero Marto Laaro patarėja ekonomikos klausimais,
2001–2004 metais K. Kaljulaid buvo konservatyvios partijos „Tėvynė“ narė, o nuo 2004 metų dirbo Europos Audito Rūmuose.