Britų premjeras Davidas Cameronas teigia atsistatydinsiąs iš pareigų spalį ir leisiąs derybas pradėti savo įpėdiniui.
Tiesa, Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ministrai paragino Britaniją procesą pradėti jau artimiausiu metu. Nuo pat ketvirtadienį pasibaigusio balsavimo sklando spėlionės dėl to, kada ir kaip Jungtinė Karalystė gali pradėti formaliąsias derybas.
Europos Vadovų Tarybos atstovas spaudai dar šeštadienį pakartojo, kad "Didžiosios Britanijos vyriausybė turi oficialiai kreiptis į Tarybą" pasinaudodama 50-uoju straipsniu. "Tai turi būti padaryta nedviprasmiškai, aiškiai parodant ketinimus pasinaudoti 50-uoju straipsniu, - teigia atstovas spaudai. - Tai gali būti laiškas Europos Vadovų Tarybos prezidentui, ar oficialus pareiškimas Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu, įrašytas oficialiuosiuose susitikimo protokoluose".
Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalbėjo, kad ES "jokiu būdu neturėtų elgtis bjauriai " derybų su Britanija metu. Anot jos, posėdžių metu svarbiausiu prioritetu neturėtų būti siekis atgrasyti kitas šalis nuo noro palikti ES. A. Merkel pridūrė, kad neketinanti spausti Britanijos greičiau pasitraukti.
"Žinoma, derybos neturėtų užsitęsti amžinai, tačiau už trumpas derybas taip pat nepasisakysiu", - teigė Vokietijos kanclerė. Tokius komentarus pareigūnė išsakė po to, kai keli ES užsienio reikalų ministrai paragino Didžiąją Britaniją greičiau pradėti pasitraukimą.
Ypatingajai darbo grupei vadovaus Belgijos atstovas
ES šeštadienį nurodė paskyrusi belgą Didier Seeuwsą, ilgametį buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy padėjėją, vadovauti ypatingajai darbo grupei, kuri ves derybas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos.
„Galiu patvirtinti, kad ... sudaryta darbo grupė, kuri rūpinsis visomis derybomis“, sakė naujienų agentūrai AFP dabartinio ES prezidento Donaldo Tusko atstovas Prebenas Aamannas, patvirtinęs, kad tai grupei paskirtas vadovauti D. Seeuwsas.
Pasak P.Aamanno, D.Seeuwsas šiuo metu užsiima paruošiamaisiais darbais, o derybos turėtų būti pradėtos po to, kai Britanija oficialiai informuos Europos Vadovų Tarybą norinti pasitraukti iš Europos Sąjungos.
Peticiją dėl antro balsavimo pasirašė jau 3 mln. žmonių
Skelbiama, kad jau 3 mln. žmonių pasirašė internetinę peticiją, kurioje raginama surengti pakartotinį plebiscitą dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, kai ketvirtadienį vykusį pirmąjį balsavimą nedidele persvara laimėjo europesimistai.
Tos peticijos parlamentinis tinklalapis vienu metu liovėsi veikti dėl žmonių, norinčių pridėti savo vardą prie raginimo surengti kitą visuotinį balsavimą po ketvirtadienio istorinio plebiscito.
„Mes, pasirašiusieji, raginame Jos Didenybės Vyriausybę įtvirtinti tokią taisyklę: jeigu už šalies išstojimą ar tolesnę narystę balsuoja mažiau nei 60 proc. žmonių, esant mažesniam nei 75 proc. rinkėjų aktyvumui, turi būti rengiamas naujas referendumas“, – rašome peticijos tekste.
Už pasitraukimą iš ES ketvirtadienį nubalsavo 51,9 proc. referendumo dalyvių, o 48,1 proc. pasisakė už pasilikimą Bendrijoje.
Rinkėjų aktyvumas šiame referendume siekė 72,2 procentus.
Panašu, kad peticiją aktyviausiai palaikė Edinburgo ir Londono gyventojai. Abiejuose miestuose „Pasilikti“ stovykla ketvirtadienį laimėjo didele persvara.
Kitaip negu kai kuriose šalyse, Britanijos įstatymai nenumato, kad referendume turi būti pasiekta minimali balsų persvara arba minimalus rinkėjų aktyvumas.
Tuo tarpu ES taisyklėse nėra nieko pasakyta apie scenarijų, kai bloko narė, jau pradėjusi derybas dėl išstojimo, persigalvoja ir atsisako pasinaudoti Lisabonos sutarties 50-uoju straipsniu.
Stratklaido universiteto profesorius Johnas Curtice'as išdėstė du hipotetinius scenarijus, kaip galėtų būti surengtas antras referendumas.
„Jeigu (buvęs Londono meras) Borisas Johnsonas vadovaus vyriausybei ir jeigu siekis įgyvendinti (išstojimą) ilgai užsitęs, po dvejų metų galėtume surengti kitą referendumą, rodantį, kad žmonės iš tikrųjų nori atšaukti sprendimą ir pasilikti“, – aiškino jis.
„Taip pat gali susiklostyti padėtis, kai opozicijos partija per visuotinius rinkimus įgis mandatą surengti naują referendumą“, – pridūrė jis.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad dabartinė peticija kol kas nesukels jokių padarinių, išskyrus formalų aptarimą parlamente, kuris privalo nagrinėti bet kokias peticijas, pasirašytas daugiau negu 100 tūkst. žmonių.
Ragina pasitraukimo procedūras pradėti antradienį
Europos Parlamento vadovas Martinas Schulzas sekmadienį paragino Britanijos premjerą D. Cameroną per ateinančią savaitę vyksiantį viršūnių susitikimą oficialiai pradėti pasitraukimo iš Europos Sąjungos procedūrą.
M.Schulzas sakė Vokietijos laikraščiui „Bild am Sonntag“, kad neapibrėžtumo laikotarpis, kol bus pradėtas įgyvendinti vadinamasis „Brexit“ scenarijus“, gali „vesti tik į dar didesnė nesaugumą ir tuo pačiu sukelti pavojų darbo vietoms“.
„Delsimas vien tam, kad būtų prisitaikyta prie Britanijos konservatorių partinės taktikos, pakenks visiems, – pridūrė jis. – Štai kodėl tikimės, kad Britanijos vyriausybė dabar imsis veiksmų. Viršūnių susitikimas antradienį yra tinkamas laikas.“
Keturios didžiausios Europos Parlamento frakcijos taip pat parengė rezoliucijos projektą, kuriame D.Cameronas raginamas jau antradienį pradėti „Brexit“ procesą, nurodė Vokietijos laikraštis „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“.
Tame dokumente sakoma, kad gyvybiškai svarbu „išvengti visiems žalingo netikrumo ir išsaugoti Sąjungos vientisumą“.