ES naujas nares priims iki 2004 metų

Europos Sąjungos (ES) vadovai penktadienį pažadėjo nuo 2002 metų pabaigos pasirengti priimti naujas nares. Jie išreiškė viltį, kad pirmos naujosios narės spės įstoti iki 2004 metais vyksiančių Europos Parlamento (EP) rinkimų.
Šis pareiškimas apie galimą ES plėtros laiką buvo kur kas didesnio užmojo, negu prognozuota. Jis buvo įtrauktas į susitikimo išvadų projektą, išdalytą antrąją ES viršūnių susitikimo dieną. Prancūzijos Nicos kurorte surengtas susitikimas buvo planuojamas trims dienoms.

Vis dėlto ES vadovai nenurodė konkrečios siektinos stojimo datos, kurią pirmaujančios kandidatės nekantravo išgirsti. Minėta projekto formuluotė - "tikintis, kad jos 2004 metais galės dalyvauti naujo Europos Parlamento rinkimuose" - buvo įtraukta Italijos pasiūlymu.

Išvadų projekte taip pat sakoma, kad vadovai nori suteikti "naują postūmį" ES planui priimti 12 kandidačių iš Rytų Europos. Vadovai sutarė dėl "kelio žemėlapio", kuriame išdėstyta, ką ES 2001 ir 2002 metais turi nuveikti derybų srityje, kad laiku pasirengtų plėtrai. Jie ragino ES kandidates "tęsti ir paspartinti būtinas reformas".

Jeigu Nicos derybose pavyks sutarti ir dėl reikiamų ES vidaus reformų, ES galės priimti pasirengusias kandidates jau nuo 2002 metų pabaigos, teigiama projekte. Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovėnija, Estija ir Kipras, derybas dėl narystės pradėjusios 1998 metų kovą, tikėjosi, kad ES lyderiai Nicoje paskelbs tikslią nelengvų derybų pabaigos datą.

Šios šešios šalys pareiškė, kad 2003 metų sausio 1 dieną bus pasirengusios narystei. Tačiau daugelis ES pareigūnų išreiškė abejones, kad plėtra įvyks anksčiau nei 2005 metais. ES lyderiai teigė, kad nauji plėtros plano žingsniai bus aptarti kitą birželį Geteborge vyksiančiame ES viršūnių susitikime, kuriame pirmininkaus Švedija.

Lietuva, Latvija, Slovakija, Malta, Bulgarija ir Rumunija derybas pradėjo šių metų vasarį, tačiau kai kurios sparčiai vejasi pirmaujančias šešias kandidates. Kandidačių susitikimuose buvo jaučiama konkurencija dėl pirmojo plėtros etapo laiko ir masto.

Pirmaujančių kandidačių grupei priklausanti Vengrija išreiškė susirūpinimą, jog jai reikės laukti lėtesnių šalių, ypač Lenkijos, kuri yra didžiausia ir jos narystė pareikalaus daugiausia kaštų. ES lyderiai savo išvadose teigė, kad pasirengimas narystei turi būti vertinamas "pagal kiekvienos šalies nuopelnus".

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Užsienio naujienų prenumerata

Užsienyje

Kim Jong-Uno brolio nužudymu kaltinama indonezietė teisinasi maniusi, jog dalyvauja pokšte

Dalyvavimu Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong-Uno netikro brolio Kim Jong-Namo nužudyme įtariama indonezietė Siti Aysiah teigia maniusi, kad dalyvauja iškrečiant pokštą, "Associated Press" cituoja vieną iš Indonezijos pareigūnų.

Kampanijoje už atsiskyrimą nuo JAV – įžūlus Rusijos pirštas (170)

Louisas J. Marinelli akivaizdžiai donkichotiško polėkio žmogus. Apie tai aiškiai byloja jo išsikeltas tikslas –padėti Kalifornijai atsiskirti juo JAV ir tapti savarankiška valstybe. Šiuo metu L. Marinelli vadovaujamas judėjimas „Yes California“ (Kalifornijai – taip) bando surinkti 585 tūkst. parašų. Toks skaičius parašų būtinas, kad klausimą dėl atsiskyrimo būtų galima pateikti per 2018-ųjų metais vyksiantį balsavimą.

N. Savčenko aplankė separatistines teritorijas ir ragino paleisti belaisvius (14)

Ukrainos deputatė Nadija Savčenko penktadienį aplankė separatistines teritorijas šalies rytuose ir susitiko su ten laikomais ukrainiečių belaisviais, bet ši jos išvyka daugelį Ukrainoje suerzino.

Nusivylę ir susiskaldę JAV demokratai rinks savo lyderį (4)

JAV Demokratų partija, dar neatsigavusi po skaudaus pralaimėjimo per praeitais metais vykusius rinkimus, šeštadienį rinks naują lyderį, kuris galėtų vesti į kovą su prezidentu Donaldu Trumpu ir jo respublikonais.

D. Trumpas į Baltuosius rūmus neįsileido pagrindinių pasaulio žiniasklaidos priemonių tarp atstumtųjų – BBC, CNN, „The New York Times“ (324)

Baltųjų rūmų atstovas spaudai Seanas Spiceris penktadienį išsirinko žiniasklaidos priemones, kurių atstovai galėjo dalyvauti spaudos konferencijoje rūmų Vakariniame sparne, o ne įprastoje spaudos salėje, kur kiekvieną dieną renkasi žurnalistai. Skelbiama, kad šį kartą spaudos konferencijos durys buvo užtrenktos žiniasklaidos priemonėms, kurioms prezidentas Donaldas Trumpas negaili kritikos. Tarp jų – tokie garsūs pavadinimai kaip CNN, BBC, „The New York Times“, „LA Times“, „New York Daily News“, „BuzzFeed“, „The Hill“ ir „Daily Mail“, skelbia „The Independent“.