„Pagaliau“, – atsidūsta popiežius Pranciškus apsikabindamas ir pabučiuodamas Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovą, patriarchą Kirilą. Susitikimas – mažytėje medžiu išmuštoje Havanos Jose Marti oro uosto svarbių asmenų salytėje, tačiau istoriškai tai didžiulės menės vertas žingsnis tūkstantmetėje schizmoje tarp Rytų ir Vakarų krikščionių bažnyčių. Romos popiežiai praeityje buvo susitikę su ne vienu iš 14 Rytų krikščionių bažnyčių atstovais, tačiau nors visi jie šiaip jau laikomi lygiais, Rusijos patriarchas gano daugiausia – 165 iš 250 milijonų Rytų krikščionių sielų. Bet pokalbio pradžiai – jokių nežemiškų frazių neištariama:
„Tad kaip skrydis, Jūsų šventenybe?“– klausia patriarchas Kirilas.
„Labai malonus, ačiū“, – atsako popiežius Pranciškus.
„Taigi. Tokiems susitikimas didžiuliai atstumai – ne kliūtis. Greitai galima nuskristi bet kur. Visgi jaučiu, kad susitinkame tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje“, – sako Kirilas.
Viskas galėjo įvykti anksčiau, atitaria popiežius, bet dėl vietos nesiginčija. Veikiausiai būtų buvę sunku surasti abiem bažnyčioms tinkamą vietą žemyne, kur jos ir skilo 1054 metais. Tad Kuba – puiki vieta susitikimui tarp Pietų amerikiečio popiežiaus ir Rusijos patriarcho, ant kurio gula buvusio KGB agento šešėlis. Naujasis pasaulis, Havana, kur Fidelio ir Jėzaus atvaizdai dažnai kabo vienas šalia kito, o komunistinis ateizmas niekad nesugebėjo išrauti Pietų amerikietiško pamaldumo.
Popiežiui patriarcho žodžius susitikimo metu vertė Vatikano diplomatas lietuvis, monsinjoras Visvaldas Kulbokas, vertėjavęs ir per popiežiaus susitikimą su Rusijos prezidentu. Be Putino pritarimo Kirilo čia turbūt nebūtų, turint omenyje faktą, kad Rytų krikščionybėje, priešingai nei Vakarų, atskyrimo tarp bažnytinės ir pasaulietinės valdžios nėra, ir ginčus tarp to, kuri iš jų aukščiau, istoriškai dažniausiai laimėdavo caras. Tad buvusio Smolensko metropolito sutarimas su V. Putinu – besąlygiškas.
Buvusių KGB agentų nebūna, yra sakęs ir pats Rusijos prezidentas, ir nors KGB buvo viena iš cerkvių naikinimo Rusijoje vykdytojų, prieš ketverius metus Kirilas Maskvoje šventina naują cerkvę tiesiai prieš KGB palikuonės – FTB akademiją Maskvoje, kurios studentai ir valdžia ir iniciavo cerkvės statybą, skelbia patriarchatas. Tad pykčio ant buvusių budelių Rusijos bažnyčia nelaiko. Tik į kaltinimus dėl jų oficialių pajamų neatitinkančių prabangių laikrodžių V. Putinas ir Kirilas reaguoja skirtingai.
Rusijos prezidentas tiesiog nereaguoja, kai bažnyčios galva apkaltina, kad suklastotos nuotraukos, kuriame jis segi 30 tūkst. dolerių vertės šveicarišką „Breguet“. To paties gamintojo laikrodį kažkada segėjo ir Rusijos caras Aleksandras, primena gamintojas. Kuboje per trijų valandų susitikimą su kuklumą nuolatos pabrėžiančiu Pranciškumi jokių pasaulietinės prabangos ženklų Kirilas nedėvi. Čia abu kalbasi kaip broliai, sako popiežius.
„Abu esame pakrikštyti, abu esame vyskupai. Kalbėjome apie savo bažnyčias ir sutarėme, kad vienybė pasiekiama judant į priekį“, – sakė popiežius Pranciškus.
Kad tai – abiejų krikščionių bažnyčių susivienijimo pradžia, būtų dar labai ankstyvas teiginys, bet bendrai pasirašomoje deklaracijoje šventasis tėvas ir Rusijos patriarchas sugeba rasti daugybę temų, kuriomis jų nuomonės nesiskiria. Bene plačiausia deklaracijos dalis – skatinimas veikti tarptautinę bendruomenę tam, kad būtų sustabdytas krikščionių išvarymas iš Vidurio Rytų, kur anot deklaracijos, barbariškai siaubiamos ir plėšiamos bažnyčios bei naikinami šventi objektai, nors nepamirštama priminti ir apie kitatikių kančias.
Viešpačiui dėkojama ir už precedento neturintį, kaip jis pavadinamas, krikščionių tikėjimo atsinaujinimą tiek Rusijoje, tiek Rytų Europoje, visas Europos žemynas skatinamas nepamiršti, kad jo šaknys – krikščioniškos, primenama, kad šeima – tai santuoka tarp vyro ir moters, ir apgailestaujama, kad ši samprata iš viešosios erdvės stumiama, o kitos – jai prilyginamos. Popiežiaus ir patriarcho nuomone eutanazija verčia senolius jausti naštą, raginama nedaryti abortų, nes negimusiųjų kraujas šaukiasi Dievo, išreiškiamas rūpestis ir dėl biomedicinos manipuliacijų gyvybe. Vienas iš paskutiniųjų deklaracijos punktų – apgailestavimas dėl smurto Ukrainoje. Jis – smurtas, – o ne kuri nors pusė, apkaltinamas įstūmęs šalies gyventojus į ekonominę ir humanitarinę krizę, nors Kirilas ne kartą puolė būtent Kijevo patriarchatą.
Bet vėliau lėktuve, jau pakeliui į Meksiką, popiežius primena, kodėl smerkiamos tik abstrakčios sąvokos: „Tai ne politinė ir ne sociologinė deklaracija. Tai ganytojiška deklaracija. Deklaracija dviejų vyskupų, kurie susitiko ir aptarė savo ganytojiškus rūpesčius.“
Bet kol popiežius ganytojiškus rūpesčius tęsia Meksikoje, kur jo laukia tūkstančiai katalikų, Rusijos patriarchas keliauja į Paragvajų ir Braziliją, kur ortodoksų nedaug, tad Kirilas ketina susitikti su politiniais vadovais, praneša Rusijos naujienų agentūra TASS. Vakarų ir Rytų bažnyčioms gal ir nesunku sutarti dėl pamatinių krikščioniško atlaidumo, vilties ar maldos sąvokų, bet kas ciesoriaus, o kas Dievo, sutarimo nedaug.